Panevėžio VPK nuotr.

Tris paras Žaliojoje girioje praleidusi garbaus amžiaus panevėžietė galės švęsti ir trečią gimtadienį

Daugiau kaip tris paras Žaliojoje girioje praleidusi 1936 metais gimusi panevėžietė Stefanija Tamošėtienė, anot jos vienturtės dukters Dainoros, nuo šiemet rugsėjo 16-ąją galės švęsti jau trečią savo gimtadienį. Moteris gimė balandžio 11 dieną, antruoju jos gimtadieniu laikytina diena, kai dėl širdies nepakankamumo buvo implantuotas širdies stimuliatorius, o dabar ji visiškai viena išgyveno tris paras Žaliojoje girioje.

„Ji angelas, o ne žmogus. Ji reto gerumo, švelnumo, šviesumo ir turi toliau gyventi. Kai mama buvo dingusi aš visiems, nors kai kuriems atrodė, kad elgiuosi galbūt neadekvačiai, sakiau, kad ji gyva. Nė vienos akimirkos nesudvejojau, kad gali būti kitaip“,- sakė pradingėlės dukra, Panevėžio infekcinėje ligoninėje slaugytojos padėjėja dirbanti Dainora.

Penktadienį šiek tiek po pietų Žaliojoje girioje S.Tamošėtienė buvo rasta maždaug pusantro kilometro nuo kelio įkritusi į keturračių išvažinėtą trasą. Ji buvo visa dumblina ir šlapia. Nepaisant trijų miške praleistų parų ji išliko ne tik gyva, bet ir sąmoninga, bent šiek tiek bendravo su gelbėtojais, artimaisiais, medikais.

Panevėžietė iš miško buvo nugabenta ir paguldyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Geriatrijos skyrių, tačiau kitą dieną prasidėjus inkstų nepakankamumui moteris buvo perkelta į reanimacijos palatą, sekmadienį jai buvo atlikta pirmoji dializės procedūra.

„Mamos būklė sunki, bet ji reaguoja į aplinką, viską supranta. Svarbiausia, kad ji pati kvėpuoja, neturi temperatūros. Esu įsitikinusi, kad ji išsikapstys, nes ji privalo gyventi bent dėl manęs, anūkės ir keturių proanūkių, kuriems ir rinko spanguoles“, – sakė ponia Dainora.

Anot dukters, S.Tamošietienė gimė ir augo miškingose Utenos rajono Saldutiškio apylinkėse ir nors po Žemės ūkio akademijos baigimo daugiau dirbo administracinį agronomės darbą Žemės ūkio valdybos Sėklininkystės inspekcijoje, jai miškas visada būdavo antrieji namai ir jame ji jausdavosi kaip žuvis vandenyje. Ponios Dainoros žodžiais, mama ne kartą yra sakiusi, jog ji greičiau pasiklysta parduotuvėje, bet tik ne miške. Be to, ji visada buvo ir tebėra savarankiška, pati susitvarko namuose, pati nueina į parduotuvę, pati susiskaičiuoja ir susimoka mokesčius.

Tačiau praėjusio antradienio pavakare moteris paskambinusi dukrai paprašė jos atvažiuoti į 9-ąjį kelio Paliūniškis-Vabalninkas kilometrą jos parvežti, dar prašė guminių batų ir padėti išnešti surinktas spanguoles. Tačiau pastaroji, nors ir susisiekė su motina telefonu, jos nesurado, todėl kreipėsi į policiją, kuri pradėjo beveik tris paras trukusias spanguoliautojos paieškas.

Pasiteiravus, ką moteris galėjo visą tą laiką veikti, ką valgė, ką gėrė, kaip ištvėrė vėsias naktis, ponia Dainora sakė, kad mama į mišką visada įsidėdavo sumuštinių, vandens, o paskui veikiausiai valgė surinktas uogas. Kokios išgyvenimo taktikos senolė laikėsi, dukra sakė negalinti pasakyti, nes mama dabar nekalba.

„Noriu padėkoti visiems, visiems, absoliučiai visiems: policininkams, kariuomenei, savanoriams, visiems net visiškai nepažįstamiems žmonėms prisidėjusiems prie mamos paieškos, nors dėkingumui išreikšti trūksta žodžių. Prieš visus žemai lenkiuosi, nes galbūt dabar įsitikinau, kiek daug yra gerų ir nuostabių žmonių“,- su virpuliu balse sakė ponia Dainora.

Gintautas SUBAČIUS


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: