Trys gardūs Velykų receptai

Šv. Velykos – tai puiki krikščioniška šventė kartu žyminti ir gamtos atgimimą. Ši šventė švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Po atliktų šventų mišių, kitas svarbus šios šventės elementas – tai visos šeimynos susėdimas prie bendro Velykų stalo. Tradiciškai po septynias savaites trukusios gavėnios ant Šventų Velykų stalo be margučių vyravo mėsos patiekalai, o puošiamas jis buvo ką tik atgijusiais gamtos žalumynais. Toliau straipsnyje pateikiami trys tradiciškų Velykų stalo patiekalų receptai.

Velykų avinėlį simbolizuojanti kepta ėrienos koja

Ingredientai:

4 skiltelės griežinėliais supjaustyto česnako,
2 šaukštai šviežių rozmarinų,
druskos pagal skonį,
malti juodieji pipirai pagal skonį,
0,5 kg ėrienos koja.

Ėriuko kojos viršuje, kas 5 cm pakankamai giliai, kad galėtume įterpto česnako griežinėlius, padarome įpjovas. Visą ėrienos paviršių gausiai pabarstome druska ir juodaisiais pipirais. Po ėrienos koja ir ant jos užklojame po šviežią rozmarino šakelę. Ėrieną įdedame į kepimo indą. Indą įdedame į iki 175 laipsnių celsijaus įkaitintą orkaitę. Mėsą kepame nuo 1 val. 45 min. iki 2 val. Geriausias ėrienos skonis yra tuomet, kai mėsa yra vis dar šiek tiek rožinė. Kepsnį galime patiekti su iš anksto virtomis ir grežinėliais supjaustytomis bulvės su lupenomis, kurias pabarstę druska ir pipirais sudedame šalia kepamos mėsos, dvidešimt minučių iki jos kepimo pabaigos.

Kitas tradicinis Šventų Velykų receptas, tai pyragėliai su grybų ir raugintų kopūstų įdaru

Ingredientai:

80 g mielių,
400 g miltų,
pusė stiklinės pieno,
vandens (kad tešla būtų minkšta ir neliptų prie rankų),
truputis cukraus, druskos ir pipirų,
džiovinti grybai,
rauginti kopūstai,
svogūno galva,
aliejus kepimui.

Mielinę tešlą ruošiame taip: mieles išmaišome šiltame piene ir nuolat maišant pilame miltus bei vandenį, suberiame cukrų ir druską. Tešlą užmaišius paliekame iškilti. Įdarui išverdame numirkytus džiovintus grybus. Išvirtus grybus sumalame. Juos kepiname aliejuje kartu su svogūnais ir raugintais kopūstais, įberiame druskos bei juodųjų pipirų. Tešlą plonai iškočiojame. Su stikline padarome formeles. Ant jų sudedame įdarą ir užlankstome kraštus. Pyragėlius kepame karštame aliejuje, keptuvėje.

Seniau, kad šeimai visus metus nestigtų pieno, ant stalo dėdavo keptą varškės sūrį

Ingredientai:

1 varškės sūris,
grietinė,
4 skiltelės česnako,
2 valg. š. aliejaus,
prieskoniniai žalumynai (seniau naudotos džiovintos mėtos ir peletrūnai),
pipirai, druska, cukrus.

Sutriname česnakus. Juos kartu su žolelių mišiniu sudedame į aliejų. Pagal skonį įdedame pipirų, druskos, cukraus. Viską gerai išmaišome. Šiuo mišiniu įtriname sūrį ir įtrintą paliekame mažiausiai dviem, trim valandoms. Po marinavimosi sūrį su visu marinatu dedame ant folijos, aptepame grietine, suvyniojame ir 180 laipsnių temperatūroje kepame 20 minučių. Paskui foliją praskleidžiame ir dar pakepame tol, kol sūris gražiai apskrus.

Štai tokie trys skirtingi Velykų stalo patiekalų receptai tradiciškai puošdavo Velykų stalą senesniais laikais. Velykoms lietuviai taip pat dažnai kepdavo kiaulės kumpį, stalą puošdavo iškepta didelė kiaulės galva. Iš kiaulės galvos mėsos būdavo daromas sūris. Visoje Lietuvoje vyravo patiekalai pagaminti iš kiaulienos.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: