Jaunimas - Lietuvos naujienos - 2020-03-12

Trys mėnesiai iki brandos egzaminų: ką realu išmokti ir kokių klaidų nedaryti?

Trys mėnesiai arba mažiau nei šimtas dienų – tiek laiko Lietuvos mokyklų abiturientams liko iki pagrindinės valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos. Norintys įstoti į aukštąsias ar aukštesniąsias mokyklas, moksleiviai šįmet turės išlaikyti trijų pasirenkamų dalykų VBE. Kokią pasiruošimo bei temų pasikartojimo strategiją rinktis? Ką realu išmokti per keletą mėnesių? Kaip organizuoti darbus, kad liktų laiko ir būtinam poilsiui?

Apie tai kalbamės su lietuvių kalbos mokytoja eksperte, leidyklos „Šviesa“ vadovėlių ir mokomųjų leidinių autore Audrone Janickiene bei švietimo ekspertu, leidinių „154 profesionalo patarimai prieš matematikos egzaminą“ bei „Matematika (ne)lengvai“ autoriumi Bronislovu Burgiu.

Pirmiausia reikia įsivertinti jau turimas žinias

Švietimo ekspertai sutinka, jog per tris mėnesius, sąžiningai dirbant, galima gerokai pagerinti savo rezultatus. Visgi, jie nepataria pasikliauti atsitiktine sėkme. Pirmiausia reikia gerai išsigryninti savo stipriąsias ir silpnąsias žinojimo sritis.

„Manau, jog loterija puikiai išlaikyti egzaminą perskaičius penkis autorius iš trisdešimt penkių ir lieka tik loterija – joje laimi ne visi. Taigi, patarčiau stiprinti ir tai, ką mokate vidutiniškai. Galbūt yra temų, kurioms reikia nedaug laiko, o jos itin svarbios. Na, o tuos, kuriems nelabai gerai sekėsi, norėčiau padrąsinti: dar galima daug nuveikti, kad egzaminus išlaikytumėte kuo geriau, tik nereikia nuleisti rankų“, – teigia A. Janickienė.

B. Burgis šiame etape pataria parengti tris temų (taisyklių, uždavinių ir pan.) sąrašus, atsižvelgiant į tai, kaip gerai esate pasiruošę: „Į pirmąjį sąrašą įtraukite tai, ką jau mokate bent 7/10-ies balų. Į antrąjį – tai, ko nemokate net 5/10-ies, o į trečiąjį – viską, kas nepateko į pirmuosius du sąrašus.“ Likusius mėnesius jis rekomenduoja mokytis tokiu principu: „Atsitiktinai pasirinkite temą ir 2-3 dienas intensyviai jos mokykitės tol, kol galėsite ją perkelti į aukštesnį sąrašą. Jei per tą laiką progreso pasiekti nepavyks, pažymėkite tą temą kaip tinkamą tik paviršutiniškam pasikartojimui“, – sako švietimo ekspertas.

Tiek A. Janickienė, tiek B. Burgis pabrėžia, jog paskutines savaites prieš egzaminus nėra patartina mokytis ką nors naujo. Šis laikas yra skirtas žinių pasikartojimui bei susikaupimui.

Mokymosi medžiagą pataria rinktis individualiai

Kaip ir kasmet tiek abiturientams, tiek ir jų tėvams iškyla klausimų, ne tik kokią mokymosi strategiją rinktis, bet ir kokiais šaltiniais, papildoma literatūra, uždavinynais bei internetiniais ištekliais naudotis, siekiant geriau įsisavinti egzaminui reikalingas temas bei pagilinti, užtvirtinti jau turimas žinias.

„Kadangi kiekvieno mokinio mokymosi stilius skiriasi, vieno recepto nėra. Mokymuisi skirtą medžiagą reikėtų rinktis individualiai. Autorių kūrinių analizę ir mokykloje pateikiamą mokomąją turinį galima derinti su įvairaus pobūdžio profesionaliai parengtomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, pavyzdžiui, su EDUKA klasės užduotimis ir užduočių sąsiuviniais“,– komentuoja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.

Knygų „154 profesionalo patarimai“ bei „Matematika (ne)lengvai“ autorius B. Burgis rekomenduoja rinktis moksleivio jau pamėgtas knygas, papildomą pasirengimui skirtą literatūrą, kokybiškus interneto išteklius bei, žinoma, paties mokinio išsaugotus konspektus. Tiesa, jis pataria nedaryti kelių esminių klaidų.

„Jokiu būdu negalima ilgai dirbti, naudojant tik vieną šaltinį, ar ilgai naršyti po žiniatinklį. Ankstesnių metų egzaminų užduotis ir jų sprendimus reikia tik peržiūrėti, o ilgiau stabtelėti verta tik ties tais uždaviniais, kurie yra abituriento jau pasiekto pasirengimo lygio. Nerekomenduoju spręsti nei lengviausių VBE uždavinių, nei sunkiausių, vadinamųjų  „žudančiųjų“ VBE uždavinių, kurių šiais metais gal jau nebus“, – vardija švietimo ekspertas.

Svarbus poilsis ir šeimos palaikymas

Nors jaudulio mokiniams prieš egzaminus veikiausiai išvengti nepavyks, visgi, pedagogai sako, jog šiuo intensyviu laikotarpiu, siekiant sveiko balanso tarp mokymosi ir poilsio, yra labai svarbus tėvų vaidmuo.

„Visų pirma, patiems tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis ir to jaudulio perduoti vaikams. Tėvai, vadovaudamiesi savo gyvenimo patyrimu ir išmintimi, jei reikia, pirmiausia sau, o po to vaikams turėtų pasakyti, kad egzaminai nėra reikšmingiausias ir lemtingiausias gyvenimo įvykis“, – sako A. Janickienė. Jos teigimu, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, svarbu planuotis darbus ir susidėlioti prioritetus: „Atidėti į šalį tai, kas nebūtina, ir siekti išsaugoti vidinę ramybę ir šaltą protą. Žinoma, svarbu, jei ir ne kasdien, gerai išsimiegoti – tada visi darbai einasi daug greičiau ir sklandžiau.“

Panašią poziciją išreiškia ir B. Burgis: „Tėvai turi domėtis abituriento pasiruošimu, bet nestumti vaiko į paniką dėl to, kad tėvai labiau už jį patį nori „šimtukų“ ir tik „šimtukų“. VBE rezultatai svarbūs, bet ne lemtingi. Tėvai turi girti ir džiuginti savo vaikus, o ne peikti ir barti. Giriamas vaikas mokosi noriau, geriau.“ Anot jo, šiuo laiku tėvai gali perimti dalį abiturientui anksčiau tekusių pareigų, susijusių su buitimi, ir atleisti, jei jis ne kasdien pasiklos lovą.

Švietimo ekspertas pataria visų pasirinktų VBE egzaminų ruošimuisi skirti 2-3 valandas šiokiadieniais ir 3-4 valandas savaitgaliais. Visas kitas laikas turi likti poilsiui. „Būtina (dabar jau būtina!) tiksliai paskirstyti likusį laiką sportui, maistui, miegui ir bent šiokioms tokios pramogoms. Geriausiai tinka bendravimas su bendraamžiais, bet negalima tuo piktnaudžiauti“, – šypsodamasis sako B. Burgis.

Kaip mokytis koronaviruso epidemijos atveju

Paklausti, kaip moksleiviams reikėtų ruoštis egzaminams, jei dėl koronaviruso kurį laiką nevyktų pamokos, pedagogai atsako, jog sistemingai mokytis galima ir savarankiškai.

„Tokiu atveju darbo tvarką nusistatytų mokykla, o mokytojai, atsižvelgdami į situaciją, t. y. išeitą kursą, klasės ar atskirų mokinių mokymosi stilių, gebėjimą dirbti savarankiškai, skirtų užduotis. Mokytojas geriausiai pažįsta savo mokinius, todėl yra tinkamiausias patarėjas. Likusiems namuose svarbiausia nemanyti, kad karantinas – tai atostogos, susiplanuoti laiką ir jį racionaliai išnaudoti: skaityti, kas neperskaityta, kartoti, gilintis“, – teigia A. Janickienė.

Tuo metu švietimo ekspertas B. Burgis įsitikinęs, jog tokios priverstinės atostogos gali būti netgi naudingos. „Tyloje, ramybėje abiturientai puikiausiai ruoštųsi pagal jų pačių ir mokytojų sudarytas schemas. Užsirašytų klausimus, kuriuos pateiks mokytojams tada, kai grįš į klases. Individualus pasirengimas neretai geresnis už grupinį. Grupėje ne kiekvienas supranta, kiek suprato, kiek mokėtų tai padaryti. Grupėje ne kiekvienas drįsta atskleisti savo pasirengimo spragas. Žinoma, priverstinės atostogos neturėtų tęstis ilgiau nei mėnesį“, – reziumuoja jis.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: