Bendruomenės naujienosReporteris

Turininga piligriminė kelionė į Žemaičių Kalvariją

Liepos 5 d. turėjome galimybę vykti į Žemaičių Kalvariją (Plungės r.). Liepos 1-12 d. jau 380-ąjį kartą vyksta Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. 2019-tais metais atlaidų metu meldžiamasi už naujus pašaukimus į kunigystę ir vienuolystę bei už Žemaitiją, kurios metus paskelbė Lietuvos Respublikos seimas. Šiemet sukanka 800 metų nuo pirmojo Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose.

Važiavimui autobusą suteikė Petras Karoblis iš Daujėnų. Kelionės metu apie Atlaidus ir Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakojo Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio, Katalikių moterų draugijos pirmininkė Vlada Čirvinskienė. Žemaičių Kalvarijos (Gardų) miestelis su bažnyčia ir Kristaus kryžiaus kelio koplytėlėmis. Didžiųjų Kalvarijų atlaidai, sutraukiantys tūkstantines minias žmonių ir išlaikantis archajiškas žemaičių tradicijas.

Žemaičių Kalvarija yra urbanistikos paminklas, pro jį teka Varduva. Šv. Mergelės Marijos apsilankymo bazilika (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų, vėliau marijonų vienuolyno pastatų ansamblis. 2006 m. spalio dieną bazilikos pagrindiniame altoriuje esantis Dievo motinos su kūdikiu paveikslas buvo papuoštas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, o paveiksle esanti Dievo motina tituluota Krikščioniškų šeimų karaliene. Tai patvirtino, kad paveikslas pripažįstamas kaip turįs stebuklingų galių.

Tai seniūnijos centras, yra kultūros namai, biblioteka. Žemaičių Kalvarijoje yra 1987 m. poeto Eugenijaus Matuzevičiaus iniciatyva įkurtas tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio muziejus. Apie tai liudija medinis drožinėtas žymuo, bet tą diną į jį nepatekome. Memorialine lenta pažymėta senoji pradžios mokykla, netoliese namas, kuriame gyveno knygnešė, daraktorė Emilija Pocaitė.

Yra Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, Varduvos piliakalnis. Čia stovėjo senoji Gardų pilis, čia buvo Gardų parapijos pirmosios šv. Jono koplyčios vieta. Dabar ant kalno stovi dvi Kryžiaus kelio koplyčios. Piliakalnis apardytas 1637-1639 m. jame įrengiant kalvarijas: aikštelės šiauriniame gale stovi mūrinė 4 stoties koplyčia „Viešpats Jėzus suimamas“, ant pietinio pylimo – medinė 5 stoties koplyčia „Jėzus meldžiasi Alyvų sode“ ir mūrinė Kristaus suėmimo skulptūra. Kančios kelio stočių koplyčių viso yra dvidešimt.

Penktadienio 12 val. šv. Mišioms vadovavo ir homiliją sakė J.E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Buvo melstasi už policijos ir teisėsaugos darbuotojus. Prieš Šv. Mišias ir po jų būgnais išraiškingai mušė jaunos merginos Aušra ir Liberta. Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas, giedojo Šilutės bažnyčios choras. Šv. Mišių pradžioje pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas Kęstutis Kėvalas. Jis visus kvietė apsilankyti kultūros namuose, kur bus vaišinama kava, arbata, saldumynais.

Po Šv. Mišių piligrimai keliavo Kryžiaus keliu. Šv. Kryžaus relikviją per visą Kančios kelią nešė ir ja kiekvienoje stotyje laimino Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Giedojo Šilutės parapijos choristai, intarpuose pučiamaisiais grojo „Telšių dūdų“ vyrai.

Buvo galima nusipirkti knygų, paaukoti pinigėlių naujų bažnyčių statybai, Marijos radijo išlaikymui. Lankantis kultūros namuose mus maloniai aptarnavo jauna savanorė Gerda. Karštos arbatos puodelis buvo pateiktas su meile ir labai nuoširdžiai, už ką lietingą dieną buvome labai dėkingi.

Grįžtant turėjome galimybę aplankyti Kryžių kalną, peržvelgti Kryžiaus kelio stotis, bendrai pasimelsi. Vykusieji iš Daujėnų, Pušaloto, Joniškėlio, Pasvalio ir Panevėžio rajono buvome dėkingi Petrui Karobliui, jo pagalbininkei Vladai Čirvinskienei už turiningą piligriminę kelionę.

Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio rajonas

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button