Turizmo sektoriaus galvos skausmas – kuo pakeisti atostogų kryptį-lyderę Turkiją?

Nors iki šiol Turkija buvo populiariausia vasaros atostogų kryptis, šiemet keliautojai iš Lietuvos vis dar neįsileidžiami – dėl Covid-19 keliamų rizikų tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Turkiją nėra.

„Turkijos poreikis – didžiulis. Kasmet apie 50 proc. užsakomaisiais skrydžiais keliaujančių poilsiautojų rinkdavosi būtent Turkiją. Ir nors kelionės yra planuojamos, absoliučių garantijų, kad dar šiais metais šalis atsivers turistams – nėra,“ – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė. 

Nebegalintiems laukti savo atostogų svajonių šalies ir norintiems atostogauti dar šią vasarą kelionių organizatoriaus atstovė rekomenduoja dairytis alternatyvos. Pavyzdžiui, nemažai keliautojų šiemet Turkiją keičia į Graikijos Peloponesą. Juolab kad Graikija – viena iš vos kelių saugių turistus priimančių šalių Europoje. Sugrįžus iš Graikijos nereikalinga saviizoliacija. „Situaciją Graikijoje stebime nuolat, palaikome ryšį su vietoje esančiais „Tez Tour“ atstovais bei atsakingosiomis šalies institucijomis“, – sakė I. Aukštuolytė.

Šiemet Graikija yra naujoji Turkija

„Graikijoje turizmas – vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Į turizmo sektoriaus infrastruktūrą nuolat investuoja verslas, turizmas visokeriopai remiamas valstybiniu lygiu. Ir nors kartais tenka išgirsti, jog Graikija – tai mažų viešbučių ir laukinių paplūdimių kryptis, su kuo iš dalies būtų galima sutikti, jei kalbėtume apie mažąsias salas, vis dėlto tiek didžiojoje Graikijos saloje Kretoje ar populiariajame Rode, tiek ir žemyninėje dalyje Peloponese orientuojamasi į visiškai kitokius poilsio standartus – čia pakrantėse rikiuojasi didžiausi viešbučių kompleksai, o prie jų esantys paplūdimiai – erdvūs, šviesaus smėlio, ko ieško didžiuma mūsų poilsiautojų. Tarp jų – ir šeimos su vaikais, dažniausiai atostogaujančios Turkijoje“, – sakė I. Aukštuolytė.

Pavyzdžiui, tokius erdvius ir išpuoselėtus, poilsiui įrengtus paplūdimius turi „Aldemar“, „Grecotel“ tinklų viešbučiai. Graikijoje jie – vieni didžiausių, kuomet viešbučių teritorijos primena nedidelius miestelius su ištisa pasyviam ar aktyviam poilsiui pritaikyta infrastruktūra bei „Viskas įskaičiuota“ maitinimo programa, pramogomis suaugusiems ir vaikams. Tokiuose viešbučiuose galima atostogauti praktiškai iš jų neišeinant, kas ypač patogu kai ilsimasi su mažais vaikais ar kai kelionės tikslas – tiesiog saulė, jūra ir knyga,“ – sakė I. Aukštuolytė.

Graikijos Peloponesas išsidėstęs toje pačioje klimato juostoje kaip ir pietinė, pietvakarinė Turkijos dalis, kurioje įsikūrę tokie poilsiautojams iš Lietuvos gerai žinomi kurortai kaip Bodrumas, Kušadasis ar Marmaris. Vadinasi, abiejų šalių kurortuose galima tikėtis panašaus atostogoms tinkančio klimato, kai dirbti kiek per karšta, o štai nieko neveikti maloniai išsitiesus prie baseino ar jūros – pats tas.

Kryptis kelionėms ir pažinimui

Vis dėlto kaip Turkijos, taip ir Graikijos vyriausybės nėra suinteresuotos laikyti turistų viešbučiuose. Skatinamas visapusiškas šalies pažinimas, tad dėl kultūrinio paveldo į visus pasaulio vadovėlius patekusioje Graikijoje siūlomos organizuotos ekskursijos su profesionaliais gidais („Tez Tour“ siūlo ekskursijas lietuvių kalba), taip pat galima keliauti išsinuomotu automobiliu. „Ir nors Turkija lygiai taip pat garsėja ir istoriniu paveldu, ir gamtos stebuklais, vis dėlto pažinime Graikija galėtų varžytis su Turkija“, – krypties išskirtinumą pabrėžė „Tez Tour“ atstovė.

Pavyzdžiui, vakarinėje Peloponeso dalyje galima aplankyti istorinį Olimpijos miestą, iš kurio kilo ir kuriame vyko pirmosios olimpinės žaidynės. Čia rasite ne tik bėgimo stadioną, kuriame, beje, sportininkai varžydavosi nuogi (po to, kai apsimetusi vyru žaidynėse dalyvavo moteris, kas buvo griežtai draudžiama, mat moterys varžydavosi atskirai), bet ir ištiso sportininkų miestelio griuvėsius, mat jau anuomet žaidynės buvo ne vienos dienos įvykis, o į tuometinį olimpinį miestelį Peloponese atvykdavę atletai apsigyvendavo jame ir ruošdavosi pasirodymams ištisas savaites ar net mėnesius.

Olimpijoje pamatysite Dzeuso šventyklos likučius. Kadaise joje stovėjusi milžiniška Dzeuso skulptūra (V a. per. m. e. Fidijo sukurta sėdinčio Dzeuso statula siekė 12 metrų aukštį) laikoma vienu iš 7 antikinio pasaulio stebuklų. Deja, skulptūra iki mūsų dienų neišsilaikė. „Vis dėlto pamatyti, kaip atrodė originalusis miestas, padeda specialios turistams duodamos planšetės, su kuriomis keliaujama per visą ekspoziciją po atviru dangumi. Stabtelėjus prie, tarkim, kokių griuvėsių, planšetėje tuojau pat pavaizduojama, kokio pastato anksčiau čia būta, kokios jis paskirties, kiek kambarių ir kaip jie atrodė iš vidaus – viskas čia pat piešiama rankose laikomoje planšetėje. Labai įdomu ir padeda geriau įsijausti ir suprasti, kas apžiūrima,“ – pasakojo I. Aukštuolytė.

Išvykos į Olimpiją metu aplankomas čia pat įkurdintas muziejus, kuriame eksponuojami originalūs miesto radiniai. Ir nors esame pratę prie antikinių skulptūrų kopijų, į Olimpijos muziejų reikia žengti plačiai atmerktomis akimis, nusiteikus išvysti vien originalus.    

Pasivaikščiokite po Atėnus

Nors ši ekskursija pareikalaus atsikelti kiek anksčiau nei per atostogas norėtųsi, iš Peloponeso verta nukeliauti į Graikijos sostinę Atėnus. Kelionė iki miesto ir atgal truks po 2–3 valandas. Vis dėlto Atėnuose antikinis paveldas – ne šiaip muziejinė vertybė po atviru dangumi, bet ir gyvo, svetingo ir sykiu labai europietiško miesto dalis.

Jei nebus pernelyg karšta, verta kopti į Akropolį – baltą antikinę šventyklą, stovinčią ant aukštos kalvos ir atrodančią tarsi Atėnų karūna. Į šventyklą veda balti aukšti laiptai, kurie tiek numindyti ir nuzulinti, kad net slidūs ir pravartu būti atsargiems. Vis dėlto lipsite laiptais, kuriais ištisus tūkstantmečius kopė daugybė didžių ne tik antikos, bet ir mūsų laikų žmonių. Autobusu važiuodami į Atėnus ir iš jų kirsite Korinto kanalą, kuris Peloponesą nuo žemyninės dalies atskyrė 1893 m., – taip pat pamatyti vertas žmogaus rankų ir jo sukurtų technologijų panaudojimo kūrinys.  

Kelionė kelionėje – išvyka laivu į salas  

Peloponese verta ryžtis kelionei vandeniu. Pavyzdžiui, keltu ar laivu galima nuvykti į vieną didžiausių Graikijos salų – Kefaloniją. ir nors visa sala su jos pakrantės miesteliais dėl idiliškų vaizdų verta atvirutės, viena lankomiausių vietų yra Melisani urvas. Tai pačios gamtos sukurtas tarsi apskritos formos kupolas, tik be „lubų“, kur uolėtos sienos apaugusios medžiais ir kitokia žaluma, viršuje – dangaus mėlynė, o jums po kojomis – nenusakomos žydros spalvos ežeras. Kad patikėtumėte, jog visa tai – tikra, atsivėsinkite plaukiodami po ežerą nedidele valtele – tokia turistams siūloma pramoga. O valtininkas papasakos istoriją apie nimfą Melisani, kuri iš meilės dievui Panui nušoko nuo uolos ir toje vietoje atsirado stebuklingo žydrumo ežeras.

Kefalonija ir netoliese esanti Zakinto salos garsėja itin fotogeniškais balto smėlio paplūdimiais. Pavyzdžiui, Kefalonijos Myrtos pakrantė, kurią iš vienos pusės supa aukštos uolos, o iš kitos – mėlyna jūra. O štai Zakintos saloje yra balto smėlio paplūdimys Navagio su į krantą išplautu laivu. Į šį paplūdimį pateksite tik iš jūros pusės. Keliauti tiek į Kefaloniją, tiek į Zakintą galima atskirai, tačiau yra ekskursijų, siūlančių vienu metu aplankyti abi šias salas.

„Kad kelių valandų kelionė laivu neprailgtų, galima prisiminti, jog kadaise šiais vandenimis keliavo Homero aprašytasis Odisėjas ir kiti anų antikinių laikų herojai. Mat Graikija – ne tik komfortiško poilsio šalis, bet ir Vakarų civilizacijos lopšys, kuriame istoriją ir legendas atgaivinti prireiks ne tik gero gido, bet ir lakios keliautojų fantazijos“, – sakė „Tez Tour“ atstovė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: