Turmantas puikuosis herbu ir vėliava

Turmantas savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1789 m.: tada istoriniuose šaltiniuose buvo paminėtas šiuo pavadinimu dvaras ir kaimas. Manoma, kad vietovardis kilęs nuo dvaro savininko Tūro pavardės. 1795 metais Žečpospolitos padalijimas lėmė, kad Turmantas tapo Rusijos dalimi. Netrukus šiose apylinkėse apsigyveno sentikiai.

1862 metais, valdant Carui Aleksandrui, pro Turmantą nutiestas geležinkelis Peterburgas–Varšuva, įrengta pirmoji stotelė. Primityvia technika verčiamos kalvos, sausinamos balos. Senoliai pasakojo, kad dabartinio geležinkelio stoties pastato vietoje tyvuliavo ežeras, kurio niekaip negalėjo užpilti darbininkai…

Visa tai jau seniai tapo istorija…. Šiandien Turmantas – nedidelis Zarasų rajono miestelis, vienintelis, galintis didžiuotis esančia ne tik trijų valstybių sankirta, bet ir besidriekiančiu geležinkeliu, nors Lietuvos žemėlapyje jis – tik mažytis taškelis… Jau tradicija tapo, kad vasaros pabaigoje jis tarsi atgyja – atvažiuoja tie, kurių gyvenime Turmantas yra palikęs spaudą: čia gyventa, dirbta, svajota. Visada miela matyti veidus tų, kurie buvo brangūs, malonu prisiminti vietas, kur krykštė vaikystė, kur svajonių laivelis plaukė jaunystės upeliu: švenčiama miestelio šventė…

Šiandien – neeilinė šventė. Ypatinga tuo, kad nuo šiol Turmantas galės puikuotis savo vėliava ir herbu.

Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kunigas Jonas Mačiulis, aukojęs Šv. Mišias, džiaugėsi, kad meldžiamasi ne tik už Turmantą ir visus turmantiškius – čia gyvenančius, vaikus auginančius, plačiai po Pasaulį išsibarsčiusius, jau Amžinybėn iškeliavusius, bet ir už valdžios atsotvus, nuo kurių sprendimų priklauso kiekvieno mūsų gyvenimas.

Turmanto seniūnas Stanislovas Stankevičius perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidentės 2015 m. liepos 16 d. Nr.1K-394 dekretą „Dėl Turmanto herbo tvirtinimo“. Skambant iškilmingai melodijai, kurią Ilya Churakov, Visagino instrumentinio džiazo ansamblio vadovas, sukūrė ir skyrė Turmantui (pats ją ir pagrojo saksofonu) prie seniūnijos šalia lietuviškos Trispalvės suplėvesuoja ir Turmanto vėliava, kurią iškelia Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

Herbą, kuriame plieno žirgai – geležinkelio simbolis – sukūrė Lietuvoje gerai žinomas dailininkas Arvydas Každailis (jis yra ne vieno Lietuvos miesto ir miestelio herbo autorius, taip pat – Istorinės valstybės vėliavos, Lietuvos valstybės herbo (1991 m.), LR Prezidento vėliavos (1993 m.), Lietuvos valstybės didžiojo herbo (2004 m.), LR Seimo logotipo (2012 m.), ir kitų svarbių valstybei ženklų kūrėjas.. Nors iškilmėse dailininkas nedalyvavo, tačiau jo kūriniai turmantiškių buvo „palaiminti“ nuoširdžia padėka – plojimais.

Jau tapusi tradicija, šventę pradėti moterų vokalinio ansamblio „Sidabro gija“ atliekama daina „Turmantui“ (žodžiai Giedrės Mičiūnienės, muzika Gedimino Vitkevičiaus), kuri buvo sukurta pirmajai šventei, minint 220-ąsiais miestelio metines.

LR Seimo nario Algimanto Dumbravos sveikinimą perskaitė padėjėja Regina Račkauskienė. Pasidžiaugti švente atvyko ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Ignas Zavadskas. Turmantiškius sveikino Smalvų bendruomenės pirmininkas Saulius Valiūnas. Malonu, kad šventėje dalyvavo ir Sergejus Kotovas – Visagino savivaldybės tarybos narys.

Turmantiškiai visada didžiuojasi, kad Turmantas „subrandina“ asmenybes: Zarasų mero Nikolajaus Gusevo, LR Seimo nario padėjėjos Reginos Račkauskienės, Zarasų raj. savivaldybės tarybos nario Igno Zavadsko, Zarasų raj. savivaldybės administracijos direktoriaus Ramūno Keršio biografijose yra įrašai, kad jie – dirbo Turmante…

Kadangi miestelis visada garsėjo geležinkeliu, šiandien atminimo dovanėlėmis pagerbti senieji geležinkelininkai: K. Baranova, V. Bogdonovič, V. Bogomolnikov, V.Jurkėnas, G.Krivošejeva, N.Lotočka, J.Sirmund, F. ir E. Strazdai, G.Švaikovskaja, V.Vasilevskaja ir kiti. Daugelis jau seniai išėję į užtarnautą poilsį, tačiau mieli jų jaunystės prisiminimai visada skuba geležiniais bėgiais…

O kokia gi šventė be koncerto? Ir kai šventinis traukinukas jau pajudėjo, pirmoji scenoje pasirodė Zarasų kultūros centro Turmanto teritorinio padalinio vaikų šokių grupė „HAPPY-STEP“ (vadovė Aušra Namajūnaitė), juos keitė jaunimo šokių grupė „VIVO“ (vadovė Ana Šukelienė), moterų linijinių šokių grupė (vadovė Aušra Namajūnaitė)… O toliau – SALAKAS… Nepakartojamas gėlių pasirodymas (linijinių šokių grupė, vadovaujama Rasos Lukošiūnaitės), turmantiškiai negailėjo plojimų, scenoje skambant Audronės Macijauskienės ir Rasos Lukošiūnaitės atliekamiems romansams (akordeonu pritarė Osvaldas Macijauskas). Štai – ir VISAGINAS: instrumentinis džiazo ansamblis (vadovas Ilya Churakov) pakvietė į kitokį – šviesų, universalios laisvės kalbos pasaulį. Negalėjai nesižavėti nuotaikinga SUVIEKO kaimo kapela, kurios vadovė Diana Skvarčinskaitė…. Baltarusiškai dainavo turmantiškė Anastasija Golubeva. Net nuščiuvę žiūrovai klausėsi Dianos Skvarčinskaitės ir Valerij Bogomolnikov atliekamų dainų – jos tokios mielos ir artimos.

Visus susirinkusius užbūrė sodrus Katarzynos Szydlowskos balsas (mergina Liubline, Marijos Kiuri-Sklodovskos universitete studijuoja pedagogiką, o vasarą lanko močiutę, gyvenančią Turmante). Jos giesmės jaukioje Turmanto bažnytėlėje suteikė iškilmingumo šv.Mišioms. O čia – lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis nuskambėjusios dainos, pritariant gitarai – tai nuostabiausias įrodymas, kad daugiatautis kraštas – tarsi gražus margaspalvis kilimas: kiekviena kultūra suteikia jam skirtingų atspalvių, įvairovės.

Visus vaikus, norinčius papramogauti – pajodinėti žirgu ar poniu, kvietė „Baltas mustangas“. Miela buvo žiūrėti, kad išbandyti panoro net ir patys mažiausieji. O paskui – košė, labai skani, su spirgučiais… Ir visa tai – nemokamai…

O paskui – dar karaokė… Čia galėjo pasirodyti visi norintys – tam jie ilgai repetavo, ruošėsi. Džiugu buvo, kad draugai ir pažįstami dovanojo daug plojimų, dėmesio.

Ir tai dar ne pabaiga… Aukštyn kilo dangaus žibintai – švelniomis ugnelėmis plevendami, rodos, liudijo, kad šventės dalyvių būta daug daugiau – juk mintimis ir širdim buvo ir tie, kurie tąkart atvykti negalėjo…

Šventė baigėsi? Bet daugelis dar tebegyvena ja. Visada miela gyventi, kai plūsteli šilti prisiminimai…
Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotraukos Vladimiro JERMOLAJEVO


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: