Panevėžio dramos teatras (buv. Šaulių namai, Respublikos g. 77). Apie 1955–1958 m. Nuotrauka iš V. R. Vitkausko kolekcijos.
Turto nacionalizavimas Panevėžyje 1940–1941 m.
Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas.
Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privatūs kino teatrai, viešbučiai su daugiau kaip 10 kambarių ir kt.
Straipsnyje pateikiama dokumentuotų liudijimų, kaip tuometiniai pertvarkymai keitė įprastą žmonių kasdienybę.
Nacionalizuoti automobiliai
Pagal tuometinės valdžios nutarimus, „lengvųjų automašinų, priklausančių nedarbo elementui“ nacionalizavimą vykdė Lengvųjų automašinų nacionalizacijos komisija.
1941 m. Panevėžio m. Vykdomojo komiteto pirmininkas gavo balandžio 25 d.Komunalinio ūkio Liaudies komisaro pavaduotojo pasirašytą raštą, kuriame reikalauta suteikti papildomos informacijos apie keletą Panevėžio miesto ir apskrities gyventojų, iš kurių buvo atimti automobiliai. Mat jie parašė valdžiai prašymus tuos nusavintus automobilius grąžinti. Minėtame rašte prašoma:
Prašau tamstos suteikti informacijos apie šiuos asmenis. Žinios privalo nusakyti užsiėmimą iki 1940 m. birželio 15 d., socialinę kilmę, turėtą turtą, ar naudojo samdomąją jėgą, dabartiniu metu turimas turtas ir užsiėmimas. Ar turime pagrindo nacionalizuoti jų turimus automobilius?
Minimos trijų asmenų, kurie kreipėsi į Komunalinio ūkio liaudies komisariatą su prašymais grąžinti iš jų nacionalizuotas (atimtas) transporto priemones, pavardės. Panevėžio Vykdomasis komitetas atsakyme paaiškino, jog jie nėra nusipelnę tų automobilių atgauti, nes vienas iš jų, J. M., turi 20 ha ūkį (nurodytas kaimas ir valsčius), be to, nuo 1934 m priklausė Tautininkų sąjungai.
Kitas pilietis – J. K. „yra kilęs iš stambių žemvaldžių, tėvai turėjo 50 ha žemės, yra religinio kulto tarnautojas – bažnyčios tarnas. Mašiną laiko prabangai“. Be to, rašte nurodoma, kad jo automobilio pageidauja NKVD (sovietinio saugumo struktūra).
Trečiasis pilietis – V.G. apibūdinamas taip: „yra buvęs aktyvus šaulys, pasižymėjęs savo atkaklumu anksčiau, dabar nesolidarus su dabartine santvarka, mašiną turėjo uždarbiui, samdė šoferį, eksploatavo jį“.
Vykdomojo komiteto nuomone, mašinų grąžinti jiems nereikėtų.
Nacionalizuoti gyvenamieji namai
1941 m. gegužės 21 d. Panevėžio Vykdomojo komiteto posėdyje svarstytas advokato Boleslovo Česevičiaus skundas dėl jo iškėlimo iš nuosavo buto. Nutarta skundą atmesti, o advokatą apgyvendinti paskirtame bute.
1941 m. balandžio 25 d. Panevėžio miesto valdžia svarstė buvusių Švarco Hermano namų perdavimo Liaudies švietimo skyriui vaikų darželiui įsteigti klausimą. Dokumente rašoma:
Turint galvoje kad „Lino ir „Muilo fabrikų rajono vaikai dėl didelio nuotolio kitų darželių iki šiol negalėjo lankyti nutarta buv. Švarco Hermano namus Staniūnų g. Nr. 18, kuriuose dabartiniu metu yra Apskrities VK Žemės ūkio skyriaus Veterinarijos ambulatorija perduoti Liaudies švietimo skyriui vaikų darželiui įsteigti o veterinarijos ambulatoriją ir kitus ten esančius gyventojus iš tų namų iškelti ir prašyti apskrities VK šį skyrių perkelti į kitas patalpas.
1941 m. vasario 19 d. Panevėžio miesto Vykdomasis komitetas priėmė nutarimą dėl nacionalizuotų, bet nebaigtų statyti namų statybų užbaigimo. Tam buvo sudaryta komisija, kurios nariais tapo Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, vyr. inžinierius K. Reisonas, dr. J. Vileišis ir plano komisijos pirmininkas.
Nacionalizuoti šaulių namai perduodami teatrui
Panevėžio m. Vykdomojo komiteto pirmininkas Povilas Kuolinis 1941 m. vasario 20 d. rašte Liaudies komisarų tarybai rašė, kad naujai besikuriančiam Panevėžio miesto teatrui reikėtų atiduoti buvusius šaulių namus. Savo rašte jis nurodo:
Susipažinęs su LKT nutarimo projektu dėl perdavimo Meno Reikalų Valdybai būstų teatro reikalams ir apsvarstęs šį klausimą Miesto Vykdomasis Komitetas rado, kad kol bus pastatyti specialūs teatro rūmai, buv. šaulių namai Panevėžy yra vienintelė tinkama patalpa, kurią galima panaudoti teatro reikalams. Namai tie yra Raudonosios Armijos žinioje, tačiau nenaudojami. Turint galvoje, kad Raudonoji Armija savo žinioje turi dar buv. „Kino pasaulis“ patalpas, atrodo, kad perdavimas Meno Reikalų valdybai buv. šaulių namus būtų tikslus.
Minėti nacionalizacijos Panevėžyje pavyzdžiai užfiksuoti Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomuose dokumentuose.
Emilija Juškienė
Panevėžio kraštotyros muziejaus
Istorijos skyriaus vyresn. muziejininkė
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
