Komentarai - 2021-03-30

Tvariai investuojantys fondai Europoje kelia sparnus

Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovė

Praėjusieji 2020-ieji tapo metais, kai tvariai investuojančių fondų jau nebebuvo galima ignoruoti. Nepaisant pandemijos, į juos plaukė kaip niekada dideli investuotojų pinigų srautai. Rinkoje vyrauja nuomonė, kad būtent šiais 2021 metais turėtų įvykti tvariai investuojančių fondų proveržis, o lyderio vėliavą čia neš Senasis žemynas − Europa.

JAV šįkart seks iš paskos

Europos Sąjungai pernai paskelbus aiškią žinią, kad tvarios investicijos sulauks stipraus politinio ir finansinio palaikymo, pritariančią nuomonę išsakė ir tada dar būsimasis JAV prezidentas Joe Bidenas. Jau pirmąją prezidentavimo dieną jis paskelbė apie JAV sugrįžimą į Paryžiaus klimato susitarimo.

Šis susitarimas, prie kurio yra prisijungusios jau beveik 200 šalių, numato siekti, kad pasaulinis šilumos padidėjimas nebūtų didesnis nei 2 laipsniai Celsijaus. Tad šiuo metu ir Europa, ir JAV ketina iki 2050 metų tapti klimatui neutraliomis ekonomikomis.

Rinkimų kampanijos metu J. Bidenui davus pažadą atkurti JAV įsipareigojimus Paryžiaus klimato sutarčiai, tvarios investicijos buvo dar dažniau linksniuojamos finansų rinkos dalyvių. Vien JAV sukuriama apie 18 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad būsimi pokyčiai turės esminės įtakos daugeliui ūkio šakų.

Kai kurie analitikai vertina, kad klimato kaita J. Bideno sprendimuose savo svoriu prilygs koronaviruso pandemijos suvaldymui. Vis tik manoma, kad pirmuoju smuiku dar kelerius metus grieš Europos Sąjunga – prognozuojama, kad tiek laiko J. Bidenui prireiks atstatyti buvusio prezidento Donaldo Trumpo padarytą žalą klimato susitarimams.

Tuo metu Europos Sąjungoje mechanizmai jau užkurti. Jos vadovai dar 2019 m. patvirtino reikalavimus investicijų ir pensijų fondų valdytojams nuo 2021-ųjų skelbti, kaip jų investicijos veikia klimatą ir socialinę aplinką. Taip iš esmės buvo įtvirtinti  tvarių investicijų pamatai.

Žiedinės ekonomikos planai

Europa neslepia savo ambicijų skatinti tvarias investicijas. Energetikoje ketinama pereiti prie atsinaujinančios elektros gamybos, pirmiausiai jūrinio vėjo ir saulės jėgainių. Numatoma ir masinė renovacija – iki 2030-ųjų ES ketinama renovuoti 35 mln. pastatų.

Be to, norima pereiti iš tiesinės (gaminti, vartoti, išmesti) į žiedinę ekonomiką (gaminti, vartoti, perdirbti, vartoti). ES vadovų teigimu, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos aspektai tapo neatskiriamais, o verslas matomas kaip esminis raktas siekiant tvarios ekonomikos.

Augimą Senajame žemyne turėtų paskatinti ir vadinamosios žaliosios obligacijos. Žemynui siekiant atsitiesti po pandemijos skaičiuojama, kad 2021 m. Europos vyriausybės ir privačios bendrovės rinkai pasiūlys apie 500 mln. eurų tvariems projektams įgyvendinti. Skeptikai pastebi, kad ES gali prireikti laiko išjudinti rinką, tačiau net ir jie sutinka, kad finansų pasauliui pasiųstas aiškus signalas – tvarios investicijos sulauks vis daugiau palaikymo.

Privačiame sektoriuje taip pat numatomi pokyčiai. Analitikai prognozuoja, kad investicijų valdytojai savo portfelius turėtų įvertinti per tvarumo prizmę, ir tai turėtų lemti didelį finansų perskirstymą.

JAV investicijų valdytoja „BlackRock“ skelbia, kad iki 2025 m. tvarias investicijas fondų valdytojai savo portfeliuose ketina padvigubinti. Išvados skelbiamos remiantis neseniai atlikta fondų valdytojų, bendrai valdančių 25 trln. JAV dolerių turto, apklausa visame pasaulyje. Vėlgi, ryškiausi fondų augimai numatomi Europos Sąjungoje.

Pokyčiai vyksta ir Skandinavijos bei Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, pernai rudenį viena didžiausių Skandinavijos investicijų valdymo bendrovių „Swedbank Robur“ pranešė apie pirmuosius pasaulyje pilnai su Paryžiaus klimato susitarimu derančius investicinius fondus. Galimybę investuoti į juos dabar turi ir Lietuvos gyventojai.

Esminiai pokyčiai vyksta ir šalies gyventojų pensijų fonduose. Pavyzdžiui, „Swedbank“ valdomuose II pensijų pakopos fonduose bendra investicijų suma į įmones, kurios savo veikloje vadovaujasi tvarumo principais, šių metų pradžioje pasiekė 700 mln. eurų. Skaičiuojama, kad šiuo metu maždaug 1 iš 3 eurų pensijų fonduose yra investuotas į aukštais tvarumo kriterijais besivadovaujantį verslą. 

Aplinkybių derinys

Apklausų duomenimis, investicinių fondų valdytojus rinktis tvarias investicijas skatino įvairiausios priežastys ar jų deriniai – tiek etiniai, tiek finansiniai. Šalia jau įsitvirtinusios nuomonės, kad reikia kovoti su klimato kaita (ją pripažįsta 90 proc. fondų valdytojų), ryškėja noras ginti žmogaus teises ar socialinę gerovę.

Įdomu tai, kad atsakydami į klausimą, kas skatina rinktis tvarius fondus, norą „elgtis teisingai“ gyventojai paminėjo ne ką rečiau nei siekį valdyti portfelio rizikas ar fondų valdybų įpareigojimą įgyvendinti tokią strategiją.

Anot analitikų, tvariai investuojančių fondų augimo tikėtis leidžia vykstantys „tektoniniai lūžiai“ – politinis ir rinkos reguliuotojų spaudimas, technologijų pažanga ir pasikeitęs visuomenės požiūris. Tvarus investavimas, paskatintas pandemijos bei vyraujančio neužtikrintumo šalių ekonomikose, tampa norma.

Tvarių investicijų bumą skatina ne tik moraliniai pasirinkimai. Vis daugiau mokslinių ir analitinių publikacijų įvertina, kad fondai, atitinkantys trijų kriterijų derinį – aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdymo praktikos (angl. Environmental, Social, and Corporate Governance, ESG) – aplenkia arba ilguoju laikotarpiu turėtų aplenkti įprastus fondus.

Tad finansų pasauliui žengiant į kovą su klimato kaita, tvarumas jau 2021 m. turi visas sąlygas įgauti prognozuojamą pagreitį ir tapti naujuoju finansų pasaulio standartu.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: