LSMU nuotr.

Tyrimai proveržio srityje: LSMU specialistai kuria 3D tabletes

Pirmosios tabletės, Lietuvoje sukurtos ir pagamintos trimačio spausdinimo (3D) būdu, veikiausiai bus vaistai nuo tuberkuliozės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai įpusėjo tyrimus, kurių metu trimatės tabletės karkasui ieško tinkamiausių komponentų, vertina, ar veikliosios vaisto medžiagos atsipalaiduoja reikiamu laiku ir būdu.

Trimatės vaistų spausdinimo technologijos žengia ir į mūsų šalies vaistų gamybą. LSMU Farmacijos fakulteto mokslininkus prisijungti kuriant trimačiam spausdinimui tinkamą antituberkuliozinių vaistų tabletę pakvietė farmacijos įmonė „Layer Pharma“.

Sudėtingame projekte tyrimus atliekantys universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos bei Analizinės ir toksikologinės chemijos katedrų specialistai džiaugiasi susidūrę su visiškai naujais ir įdomiais vaistų kūrimo iššūkiais.

Pasak LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjos profesorės Jurgos Bernatonienės, sukurti trimate technologija spausdinamą vaistą būtent nuo tuberkuliozės pasirinkta neatsitiktinai.

„Susirgus šia liga, tenka dideliais kiekiais gerti labai daug skirtingų vaistų, tarp jų – tokius kaip etambutolis, izoniazidas, pyrazinamidas, rifampicinas.  Kad ligoniams nereikėtų saujomis vartoti didžiulio kiekio medikamentų, reikiamas veikliąsias medžiagas siekiama „įspausdinti“ į vieną tabletę“, – pasakojo prof. J. Bernatonienė.

Ieškoma tinkamiausių medžiagų karkasui

Trimačio spausdinimo technologija gaminamas vaistas įprastą tabletę primins nebent forma. Tabletės karkasas (matrica) – it korys, į kurio „akeles“ įspausdinamos skirtingos veikliosios medžiagos.

Tad įdomiu iššūkiu mokslininkams tapo tinkamiausių medžiagų paieškos šiam karkasui. Bandomos įvairiausios matricos, skirtinga tablečių sudėtis. Kiekviena skirtingai parinkta technologija turi įtakos tablečių išvaizdai, formai, storiui, diametrui ir kompaktiškumui, reikia apdoroti begales rezultatų.

Naujosios tabletės kūrimo, analizės procesai vyksta glaudžiai bendradarbiaujant projekto dalyviams. Su trimatės spausdinimo technologijos specialistais aptarę, kaip reikėtų spausdinti tabletės variantą, LSMU mokslininkai tiria, ar pasirinktos pagalbinės medžiagos turėjo įtakos veikliųjų medžiagų išsiskyrimui imitacinėse skrandžio arba žarnyno terpėse.

Tikrinama, ar tikrai reikiamos vaistinės medžiagos atsipalaiduoja, tarkime, skrandyje, kaip greitai tai vyksta, ieškoma, koks turėtų būti maksimalus veikliųjų medžiagų santykis vienoje tabletėje, atsipalaidavę medžiagos identifikuojamos ir analizuojamos.

Kiekviename etape – analizės ir tyrimai

Tyrimams pasitelkiami pažangūs metodai: imitacinių terpių modeliai padeda greičiau ir tiksliau nustatyti tiriamų medžiagų poveikį įvairioms organizmo sistemoms, analitiniu efektyviosios skysčių chromatografijos metodu identifikuojamos įvairios cheminės struktūros.

LSMU Analitinės ir toksikologinės chemijos katedros vedėjas prof. Liudas Ivanauskas sako, kad nauja tyrimų sritis – sudėtinga ir labai įdomi, nes pateikia ne šiaip paprastai išsprendžiamų iššūkių:

„Tabletės gaminimo būdas – visiškai kitoks, netradicinis, naudojami kitokie pagalbiniai komponentai, skirti tabletei „surišti“. Kaip pasiekti, kad veikliosios medžiagos nesuirtų? Be to, veikliųjų medžiagų tabletėje – net keturios, ir visos atsipalaiduoja skirtingai“.

Pasak mokslininko, gaminant tabletes trimačio spausdinimo metodu, veiklioji medžiaga paveikiama aukšta temperatūra. Visų gamybos etapų metu svarbu stebėti veikliųjų medžiagų atsparumą karščiui, pasiskirstymo tolygumui tabletėje.  Tikrinama, ar veikiama aukštos temperatūros veiklioji medžiaga nesuskilo, ar vienodas jos kiekis, lyginant atskiras tabletes.

„Projekte numatyta, kad bus pagamintos prolonguoto veikimo tabletės, todėl labai svarbu nustatyti, kokiu greičiu  atsipalaiduoja veiklioji medžiaga, reikia atlikti veikliosios medžiagos atsipalaidavimo į dirbtines terpes greitį“, – atskleidė mokslininkas.

Ateitis – personalizuotų vaistų gamyba

Prof. J. Bernatonienė įsitikinusi: trimačio tablečių spausdinimo technologija žada didelį proveržį personalizuotų preparatų gamyboje.

„Mane kaip mokslininkę naujosios technologijos žavi ir domina: galime sėkmingai pritaikyti praktikoje turimas teorines žinias, gauname naujų rezultatų, kuriais galėsime pasidalinti su studentais, plečiame savo mokslinių tyrimų kompetencijas“, – kalbėjo tyrėja.

Vienas pirmųjų, specialistus iš visos Lietuvos subūręs projektas, truksiantis dvejus metus, jau įpusėjo.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: