Tyrimas: 4 iš 10 Lietuvos gyventojų į pensiją norėtų išeiti anksčiau

Europoje ir Lietuvoje svarstant galimybę didinti darbingą žmonių amžių iki 72 metų, dalis Lietuvos gyventojų norėtų į pensiją išeiti dar anksčiau, nei šiuo metu galiojantis pensinis amžius. Tokį savo nusiteikimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktame gyventojų tyrime nurodo 40 proc. apklaustųjų.

„Darbingi gyventojai, apsispręsdami dėl išėjimo į pensiją, visų pirma vadovaujasi nustatyta bendra pensinio amžiaus riba, tačiau taip pat atsižvelgia į savo asmeninę situaciją ir galimybes. Šiuo metu matome tokias tendencijas, kad vis daugiau žmonių į pensiją norėtų išeiti anksčiau nei valstybės nustatytas pensinio amžiaus terminas“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Lietuviai apie išankstinę pensiją galvoja dažniau už estus

Remiantis apklausos duomenimis, anksčiau į pensiją išeiti nepageidautų ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje, o 34 proc. respondentų kol kas dar negalvoja šia tema ir nėra priėmę sprendimo.

Pasak J. Cvilikienės, maždaug tiek pat neapsisprendusiųjų dėl išankstinės pensijos yra ir Estijoje.

„Tačiau priešingai nei Lietuvoje, estai per daug nesižavi mintimi į pensiją išeiti anksčiau nustatyto termino. Tai pageidautų padaryti tik 2 iš 10 Estijos gyventojų, o 4 iš 10 estų paankstinti pensijos nenorėtų“, − komentuoja „Swedbank“ ekspertė.

Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims siekia 63 m. 4 mėn., vyrams 64 m. 2 mėn. Abiejų lyčių pensinis amžius vienodą 65 metų ribą turėtų pasiekti 2027 metais.

Toliau dirbti ketina trečdalis lietuvių, estų – pusė  

Apklausa rodo, kad šiuo metu 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje yra apsisprendę toliau dirbti net ir būdami pensinio amžiaus, o 16 proc. apklaustųjų, sulaukę pensijos, dirbti neketina. Didžioji dalis – maždaug pusė apklaustųjų, kol kas neturi nuomonės šiuo klausimu.

Tuo metu analogiškos apklausos rezultatai Estijoje rodo, kad daugiau šios šalies gyventojų yra apsisprendę dirbti net ir būdami pensininkais. Tą nurodo beveik pusė – 46 proc. apklaustųjų. Neketinančių dirbti vyresniame amžiuje Estijoje yra tiek pat kiek ir Lietuvoje – 12 proc.

„Diskusijose dėl pensinio amžiaus pratęsimo ekspertai pripažįsta vieną akivaizdų faktą. Net jei pensinis amžius nebus keičiamas, senstant visuomenėms Europoje, žmonėms likti darbo rinkoje teks ilgiau nei yra įprasta šiuo metu”, – teigia J. Cvilikienė.

Taupyti pensijai – vos pradėjus dirbti

Pasak „Swedbank“ ekspertės, dabartinės prognozės rodo, kad papildomai pensijai nekaupiantys gyventojai ateityje gali tikėtis trečdalį dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos.

„Gyventojų sprendimas kuo anksčiau pradėti kaupti pensijai yra sveikintinas, nes tai sukuria prielaidas per ilgą laikotarpį sukaupti didesnes sumas. Tačiau remiantis apklausomis, 4 iš 10 gyventojų Lietuvoje apskritai reguliariai netaupo ir patys negali paaiškinti to priežasčių“, – sako J. Cvilikienė.

„Swedbank“ tyrimas rodo, kad didžioji dalis gyventojų, kurie kas mėnesį dalį uždirbamų pinigų atideda taupymui, renkasi pensijų fondus: 40 proc. nurodo pinigus kaupiantys antroje pensijų pakopoje, 17 proc. – trečioje.

„Tam, kad sulaukus pensinio amžiaus gyventojai galėtų patenkinti didžiąją savo poreikių dalį, reikia papildomai sukaupti bent 100 tūkst. eurų arba daugiau. Akivaizdu, kad tiek sukaupti galima tik reguliariai kaupiant ar investuojant ir to imantis vos tik pradėjus gauti pirmąsias reguliarias pajamas“, – pabrėžia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Gyventojų tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Kantar“. Buvo apklausti 727 gyventojai, kurių amžius svyruoja tarp 18-55 metų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: