Tyrimas: 8 iš 10 gyventojai tikisi, kad jų finansinė padėtis atlaikys ekonomikos iššūkius

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau pesimistinės gyventojų nuojautos dėl šalies ekonomikos raidos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų. Apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

„Gerokai didesnės nei pernai sąskaitos už šildymą, augančios degalų, kai kurių produktų ir paslaugų kainos dažną gyventoją privertė sunerimti dėl savo asmeninių ar šeimos finansų. Vis dėlto, pastaraisiais metais sparčiai augę ir toliau didėjantys atlyginimai padėjo amortizuoti infliacijos poveikį, todėl didžiosios dalies gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų išlieka pozityvūs“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, didėjančios pajamos bei išaugusi gyventojų taupymo norma infliacijos poveikiui turėtų padėti atsispirti ir šįmet.

Remiantis gyventojų apklausos rezultatais, daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų mano, kad jų pajamos nepakis. Tuo metu beveik trečdalis lietuvių per artimiausius metus tikisi pajamų augimo: 10 proc. namų ūkio pajamų augimo tikisi 20 proc. gyventojų, 20 proc. ir didesnio augimo tikisi 10 proc. šalies gyventojų.

Pasak „Swedbank“ instituto vadovės, pesimistiškiau nusiteikusi lietuvių dalis sudaro 16 proc., iš kurių apie pusė (8 proc.) mano, kad jų pajamos mažės ne daugiau nei 10 proc.

Tuo metu bendrą ekonominę situaciją šalyje, kaip pažymi J. Cvilikienė, gyventojai linkę vertinti pesimistiškiau nei savo pačių finansus.

Gyventojų apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis (35 proc.) gyventojų teigia manantys, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonomikos padėtis pablogės šiek tiek, 15 proc. − kad ji labai pablogės. Maždaug trečdalis gyventojų sako, kad, jų nuomone, šalies ekonominė situacija išliks tokia pati ir nesikeis.

„Geresniu savo nei visos šalies finansinės perspektyvos vertinimu paprastai pasižymi pasiturinčių šalių gyventojai, todėl galime pagrįstai tuo pasidžiaugti. Puoselėjamas vakarietiškos demokratijos, vienybės ir vertybių modelis suteikia papildomų saugumo garantijų. Ir nors karo baigtį bei su tuo susijusius pokyčius prognozuoti sudėtinga, kol kas ir gyventojų nusiteikimas, ir dabartinės šalies ekonominės prielaidos rodo, kad neapibrėžtumą, kilusį dėl karo veiksmų Ukrainoje, esame pasirengę sutikti pakankamai gerai“, – sako J. Cvilikienė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu vasario 17–25 d. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1015 gyventojų nuo 18 iki 75 m.