Tyrimas atskleidė: 8 iš 10 lietuvių dosnūs arbatpinigiais, bet neturi galimybės jų palikti

78 proc. Lietuvos gyventojų, kurie lankosi baruose ar restoranuose, teigia paliekantys arbatpinigių: 48 proc. tai daro visada ir 30 proc. – kartais, rodo „Švyturio“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa*. Nors vieningai sutariama, kad arbatpinigiai – nepamainoma motyvacija personalui ir svarbi pagalba nuo pandemijos nukentėjusiam verslui, atsiskaitymai grynaisiais nuosekliai mažėja, kartu su jais – ir paliekami arbatpinigiai. Reaguodami į problemą lietuvaičiai sugalvojo naują būdą – pirmąjį pasaulyje nešiojamą arbatpinigių skaitytuvą „Tipit“, kuris jau savaitę veikia Lietuvos baruose ir sulaukia itin teigiamų visuomenės atsiliepimų.

„Tipit“ – tai nešiojamas kortelių skaitytuvas, kuris leidžia pervesti arbatpinigius tiesiai į personalo sąskaitą. Idėjos sumanytojai Juozas Piekuras ir Tautvydas Grinius teigia, kad toks arbatpinigių sprendimas – pirmasis pasaulyje ir tikisi sėkmingos plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

„Žmonės išsiilgo restoranų ir barų, pokalbių ir susitikimų, jie nori ir ieško gero aptarnavimo, ne namuose ruošto maisto, todėl jaučiasi dėkingi ir nori palikti arbatpinigių atsidėkodami. Tačiau kartu su pandemija mažėja atsiskaitymų grynaisiais, tad net ir norint atsidėkoti, tokios galimybės praktiškai nėra. Todėl labai džiaugiamės „Tipit“ inovacija, kuri mūsų bare veikia jau savaitę. Tai tarsi revoliucija, kurios visas sektorius laukė ne vienerius metus. Pagaliau mes išlendame iš akmens amžiaus! Šis sprendimas jau dabar sulaukia itin teigiamų atsiliepimų ir ilgainiui taps savaime suprantu – klientai tiesiog ateis ir prašys „Tipit“, o neradę nustebs, jeigu restoranas tokio būdo palikti arbatpinigių neturės“, – palaikymo neslepia vieno populiariausių barų Vilniuje „Briusly“ vadovas Linas Ginaitis.

Unikali idėja netrukus pritraukė Lietuvos aludarystės lyderių paramą, todėl po mažiau nei metų vystymo šiandien jau veikia dalyje Lietuvos barų. „Švyturys-Utenos alus“ vadovo Rolando Viršilo teigimu, „Tipit“ siūlomas sprendimas – aktuali pagalba nuo pandemijos nukentėjusiam sektoriui.

„Restoranams ir barams tai puikus būdas pritraukti darbuotojų, motyvuoti personalą, atsidėkoti jam, o visuomenei – padėti barų ir restoranų sektoriui, išgyvenančiam  didelį nuosmukį, atsistoti ant kojų. Mūsų tikslas – auginti šio sektoriaus kultūrą ir prisidėti prie jos augimo, todėl tikime, kad „Tipit“ startuolio idėja ilgainiui taps nepakeičiama šios kultūros dalimi“, – teigia R. Viršilas.

Arbatpinigių – nuolat mažėja

Anot vieno iš „Tipit“ įkūrėjų Juozo Piekuro, vidinės barmenų ir padavėjų apklausos duomenimis**, 56 proc. apklaustųjų nurodė, jog surenkamų arbatpinigių kiekis per pastaruosius 3 metus sumažėjo. Pagrindinė to priežastis – iki šiol nebuvo patogaus sprendimo, leidžiančio palikti arbatpinigių kortele.

„Mūsų atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 550 Lietuvos barmenų ir padavėjų, duomenimis, net 74 proc. sutinka, jog surenkamų arbatpinigių kiekis keičiasi dėl to, kad žmonės vis labiau naudojasi banko kortelėmis ir rečiau turi grynųjų pinigų. Tačiau arbatpinigiai yra svarbi bendro atlygio už darbą dalis: beveik trečdalis respondentų teigė, kad surenka 300-500 eurų arbatpinigių per mėnesį, 26 proc. apklaustųjų surenka 100-300 eurų, o 15 proc. – net 500-800 eurų. Tačiau daugiau nei pusė teigė, kad apskritai negauna arbatpinigių per bankinių kortelių skaitytuvus, o 24 proc. teigia, kad tai sudaro iki 10 proc. bendrų arbatpinigių. Tad problema – akivaizdi“, – teigia startuolio sumanytojas.

Nuo šiol bus galima palikti kortele

Kai kuriuose baruose ir restoranuose buvo bandoma sudaryti galimybę arbatpinigius palikti kortele per įprastą kortelių skaitytuvą. Tokia sistema kėlė daug problemų – apskaitos, teisingo paskirstymo darbuotojams.  Be to, tokias darbdavio surinktas ir paskirstytas darbuotojams pajamas tekdavo prilyginti darbo užmokesčiui ir sumokėti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. Naujasis „Tipit“ sprendimas šį procesą supaprastina ir sumažina personalui tenkančią mokestinę naštą.

„Iki šiol iš kiekvieno kliento palikto 1 euro, padavėją pasiekdavo, geriausiu atveju, 60 centų. Tokia sistema nemotyvavo ir apsunkino visus šio proceso dalyvius, todėl tokie sprendimai neprigijo ir nesulaukė populiarumo. „Tipit“ sprendimas leidžia palikti arbatpinigius tiesiai padavėjui, netraukiant į šį santykį darbdavio, todėl mokestinė našta yra dvigubai mažesnė. Visus mokesčius apskaičiuoja, duomenis VMI perduos pats „Tipit“, padavėjui reikės tik vienąkart per metus deklaruoti gyventojų pajamų mokestį, todėl „Tipit“ įrankis visiškai legalus ir skaidrus. Tikriausiai dėl šios priežasties, ieškodami teisinių ir techninių sprendimų, sulaukėme ypač didelio valstybės institucijų susidomėjimo ir palaikymo“, – teigia  Marius Tamošiūnas, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatas.

Startuolio kūrėjai įsitikinę, kad inovacija padės sugeneruoti irdaugiau pajamų į valstybės biudžetą.Jų skaičiavimu, apie 17 mln. eurų arbatpinigių kasmet prarandama vien dėl to, kad nėra galimybės palikti arbatpinigių kortele, o tai – ir nemenkas praradimas valstybės biudžetui.

Arbatpinigių kultūra Lietuvoje

Visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog pusė paliekančių arbatpinigių, įprastai jų palieka iki 10 proc. – taip teigia beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų. Iki 10 proc. arbatpinigių dažniau palieka aukščiausio išsimokslinimo atstovai (55 proc.) ir didesnes pajamas turintys respondentai (58 proc.). Iki 5 proc. arbatpinigių palieka 34 proc. respondentų. Baro vadovas L. Ginaitis teigia, kad lietuviai – pakankamai dosnūs arbatpinigiais, šiuo klausimu lenkiame ir daugelį Europos šalių.

„Bendrame Europos kontekste lietuviai atrodo pakankamai solidžiai. Daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, arbatpinigiai neretai būna įskaičiuoti į sąskaitą, tad ten žmonės automatiškai nebepalieka arbatpinigių. Tose šalyse čekiuose galima rasti frazę, kad aptarnavimas – „įtraukta paslauga“ („servizio incluso“ arba „service compris“), kas reiškia, jog arbatpinigiai jau yra įtraukti, kartu su PVM mokesčiu, kuris gali būti nuo 15 iki 25%, priklausomai nuo šalies. Lietuvoje tokios praktikos nėra, tad daugelis žmonių, bent jau Vilniuje, atsidėkoja palikdami apie 10 proc. nuo bendros sumos“, – teigia barų atstovas.

Į klausimą, kaip manote, ar barmenams/padavėjams Lietuvoje yra pakankamai atsilyginama arbatpinigiais, kas ketvirtas lietuvis (24 proc.) mano, jog Lietuvoje vis dar trūksta arbatpinigių palikimo kultūros arba, kad arbatpinigiais atsidėkojama nepakankamai.

*Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą š. m. balandžio 19-28 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1006 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus iš visos šalies teritorijos.

**Startuolio „Tipit“ 2020 m. vasario mėn.  platformoje apklausa.lt atlikta barmenų ir padavėjų apklausa, kurioje dalyvavo 550 profesionalų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: