Tyrimas: išaugo lietuvių simpatijos hibridiniam ir elektriniam transportui

Lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų labiausiai linkę keisti turimą transporto priemonę į ekologiškesnę, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. 44 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje nurodė, kad kitas jų perkamas automobilis bus hibridinis ar vien elektra varomas modelis. Estijoje ir Latvijoje tokį pasirinkimą nurodė, atitinkamai, 38 ir 30 proc. apklaustųjų.

Palyginimui, prieš dvejus metus atsakydami į analogišką klausimą hibridinius ar elektrinius automobilius savo norimu pasirinkimu pažymėjo 28 proc. respondentų Lietuvoje.

Pasak Tomo Puliko, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus, tokiems pokyčiams įtakos turėjo auganti ekologiškesnių automobilių pasiūla ir šalies gyventojų požiūrio į aplinką evoliucija.

„Automobilių pramonė siūlo vis daugiau ne tik prabangių, tačiau ir platesniam gyventojų ratui įperkamų elektrinių ar hibridinių modelių – tai neabejotinai lemia ir augantį susidomėjimą jais.

Taršos mokesčiai taip pat yra vienas iš veiksnių, skatinančių galvoti apie ekologiškesnę transporto priemonę. Be to, šiuo metu svarstomos naujos kompensacijos gyventojams ir verslui už naują ar naudotą elektromobilį. Tad ekologiškas transportas tampa patrauklus net keliais aspektais“, – pažymi T. Pulikas.

Lietuviai išsiskiria Baltijos šalyse

Remiantis tyrimo duomenimis, apie du trečdaliai (68 proc.) nuosavą automobilį turinčių Lietuvos vairuotojų planuoja jį keisti į kitą per artimiausius penkerius metus. Iš jų 34 proc. – daugiausiai iš visų apklaustųjų – ruošiasi pirkti hibridinį automobilį, o 10 proc. numato įsigyti elektromobilį.

Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje, atitinkamai, 29 ir 24 proc. respondentų pažymėjo, kad kitas jų perkamas automobilis bus hibridinis. Elektromobilį per artimiausius metus besiruošiantys įsigyti nurodė 9 proc. latvių ir 6 proc. estų.

„2 iš 5 apklaustų lietuvių teigė, kad jų planuose numatytas elektromobilio įsigijimas ilguoju laikotarpiu – po šešerių metų ar daugiau. Jaunesnio amžiaus, gaunantys aukštesnes pajamas, gyvenantys Vilniuje ar kituose didžiuosiuose miestuose respondentai dažniau nei kiti nurodė manantys, kad taps elektromobilių vairuotojais“, – komentuoja T. Pulikas.

Pasak jo, kiek daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) respondentų Lietuvoje nurodė ateityje planuojantys įsigyti naudotą automobilį, 14 proc. rinktųsi iš naujų modelių.

Tyrimas atskleidžia, kad 24 proc. tyrimo dalyvių Lietuvoje dairysis benzinu varomos transporto priemonės, o 22 proc. – dyzelinu. Latvijoje transporto priemonės su dyzeliniu varikliu ieškos 34 proc. respondentų, Estijoje – 27 proc.

Skatina geresnė pasiūla ir palankesnės įsigijimo sąlygos

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai elektromobilių registravimo Europos Sąjungos valstybėse skaičiai pašoko iki 10,5 proc., palyginti su 3 procentais 2019-aisiais. Panašus augimas fiksuotas ir keleivinių hibridinių elektrinių automobilių segmente, kurių registracijos sudarė 11,9 proc. visos rinkos, palyginus su 5,7 proc. 2019 metais.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje pernai registruoti 1184 elektromobiliai arba 2,3 karto daugiau nei metais anksčiau (521 vnt.). Anot T. Puliko, tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose ES valstybėse vienais svarbiausių augimo faktorių tapo smarkiai padidėjusi pasiūla, valstybės taikytos subsidijos ir palankesnės įsigijimo sąlygos.

„Svarstant apie elektromobilio ir iš tinklo įkraunamo hibridinio automobilio įsigijimą, jo kaina yra dažniausiai nuo tokios transporto priemonės pirkimo sulaikantis veiksnys – taip mano 59 proc. respondentų iš Lietuvos, 55 proc. latvių ir 54 proc. estų“, − sako T. Pulikas.

Mokestinės naudos ir pigesnė eksploatacija

Tyrimas rodo, kad 31 proc. respondentų Lietuvoje įsigyti ekologiškesnį ir mažiau CO2 išmetantį automobilį paskatintų mokestinės naudos. Ketvirtadalis apklausos dalyvių taip pat pabrėžė, jog renkantis mažiau taršų automobilį svarbiu veiksniu būtų mažesnės eksploatacijos sąnaudos.

„Pigesnė eksploatacija yra vienas iš elektromobilių pranašumų, nes dėl paprastesnės jų priežiūros bei galimybės įkrauti baterijas mažesniu elektros tarifu, pavyzdžiui, nakties metu, juos naudoti kasdien yra pigiau nei automobilius su vidaus degimo varikliu“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.

Prie ekologiškų automobilių įsigijimo skatinimo prisideda ir finansų institucijos, suteikdamos išskirtines tokių modelių finansavimo sąlygas. Pavyzdžiui, „Swedbank“ hibridinėms, vien elektra varomoms ar mažos emisijos benzininėms transporto priemonėms įsigyti taiko palankesnes paskolos sąlygas ir siūlo papildomų naudų.

Numatytos kompensacijos ir gyventojams, ir verslui

Pasak T. Puliko, gegužės pabaigoje turėtų įsigalioti dar palankesnės sąlygos pereiti prie ekologiškesnio transporto, nes Aplinkos ministerija numatė padidinti Klimato kaitos programos kompensacines išmokas gyventojams už įsigytą elektromobilį.

Pagal šią programą, už kiekvieną įsigytą naują elektromobilį bus išmokama 5 tūkst. eurų subsidija, o už naudotą 2,5 tūkst. eurų, tai yra, atitinkamai, 1 tūkst. ir 500 eurų daugiau nei pernai. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija bus skiriama už kiekvieną sunaikintą taršų automobilį.

Nuo 4 iki 10 tūkst. eurų siekiančios kompensacijos numatytos Lietuvoje veiklą vykdantiems ir elektromobilius perkantiems juridiniams asmenims. Iš viso kompensacinėms išmokoms iš Klimato kaitos programos tiek gyventojams, tiek verslui bus skirta po 5 mln. eurų.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1003, Latvijoje – 1005, Estijoje –  1000 gyventojų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: