Lietuvos naujienos - Verslas - 2015-04-12

Tyrimas: lietuviai bijo, kad jų namus sugriaus remontas, skalbimas ir maisto gamyba

Remontas – tokią priežastį įvardijo Lietuvos gyventojai, paprašyti nurodyti rizikingiausią veiklą namuose, dėl kurios gali būti sugadintas turtas. Taip teigė net pusė respondentų, kurie dalyvavo draudimo bendrovės BTA užsakytame tyrime. Kitos respondentų įvardintos veiklos, kurios gali sukelti žalą namams – skalbimas, maisto gaminimas, svečių priėmimas, maudymasis.

„Regis, remonto metu namai atnaujinami, o ne griaunami. Tačiau pusė Lietuvos gyventojų mano, kad būtent remontuojant būstą turtas gali būti suniokotas. Reikia pripažinti, kad tame yra tiesos. Remonto metu naudojama nemažai degių ar teplių medžiagų. Klasikinis nelaimės pavyzdys – išsprūdusi dažų skardinė aptaško dažais parketą ar keičiant vandentiekio vamzdžius, bandymo paleisti sistemą metu pasipila vanduo“, – teigė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

BTA specialistės teigimu, nelaimės įvyksta ne tik dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nesilaikant saugos instrukcijų. Ji rekomenduoja visais atvejais rinktis atsakingą statybos įmonę su patirtimi ir būtinai sudaryti rangos darbų sutartį. Atsakingi statybininkai turi rangovo civilinės atsakomybės draudimą ir visais atvejais įsipareigoja atlyginti žalą. O sutartis ir yra tas dokumentas, kuris palengvina remonto metu padarytų nuostolių atlyginimą

Skalbimas kelia grėsmę namams

Iš 1011 tyrime dalyvavusių asmenų beveik trečdalis (30 procentų) mano, kad jų nekilnojamas turtas gali būti sugadintas skalbimo metu. „Nenuostabu, kad viena iš suniokoto būsto priežasčių gyventojai įvardija skalbimą. Kas dešimta žala pagal vandentiekio avarijas yra susijusi su skalbimo mašina. Dažniausia trūksta vandentiekio žarnelė arba nusimauna kanalizacijos žarna. Mat, jei kanalizacija šiek tiek pasikimšusi, o užstatyta skalbimo programa generuoja didesnį vandens srautą, gerai neįtvirtinta kanalizacija tiesiog „išmušama“. Ypač nedėkingi atvejai, kai žarna aplaidžiai „įmetama“ į vonią ar klozetą. Svarbiausia, atsitikus nelaimei skubiai užsukti vamzdžius. mažinti nuostolius, susemti vandenį  ir pranešti draudikui apie žalą“, – pasakojo D. Strazdienė.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA statistika rodo, kad kiekvieną dieną Lietuvoje užliejamas butas. Kas trečia gyventojų turto draudimo žala – būsto užliejimas,  tokie užliejimai sudaro beveik 99 proc. civilinės atsakomybės draudimo žalų.

Draudimo bendrovės duomenimis, daugiausia būsto užliejimų užfiksuota trijuose Lietuvos didmiesčiuose bei Visagine. Nelaimės dažniausiai nutinka 20-30 metų senumo pastatuose. Statistiškai tokie įvykiai dažniausiai fiksuojami 18-25 metų savininkų būstuose. Vyresni nei 35 metų butų savininkai tokių įvykių patiria gerokai rečiau. Būsto užliejimo nuostoliai vidutiniškai siekia 350 Eur.

Nelaimės gaminant valgį

Tyrimas rodo, kad gyventojai taip pat mano, kad nelaimės gali įvykti ir ruošiant valgį. Taip galvoja šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis lietuvių (22 procentai). D. Strazdienės teigimu, taip išties atsitinka, bet labai retai. 2014 m. pasitaikė keletą atvejų, kai užsidegė keptuvėje kaitintas aliej ir sukėlė didesnį ar mažesnį gaisrą. Kitą kartą, užsikišus ventiliui, sprogo garpuodis. Žmonės pamiršta išjungti dujas, o kartais gali užsiliepsnoti ir neatsargiai prie viryklės palikti daiktai. Vis dėlto, BTA duomenimis, ugnis dažniausiai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei šildymo sistemos įrengimų, ypač kaminų nepriežiūros, neišlaikytų atstumų iki degių pastatų konstrukcijų ir nepakankamo izoliavimo.

„Spinter tyrimai“ nustatė dar tris, gyventojų nuomone, dažniausiai pasitaikančias turto niokojimo priežastis.  19 procentų tiki, kad turtas gali nukentėti maudymosi metu. 17 procentų bijo, kad turtas bus sugadintas žaidžiant vaikams, 12 procentų galvoja, kad turtas bus suniokotas atėjus svečiams.

Maudytis bijo didmiesčių gyventojai, gaminti valgį – miestelių ir kaimų gyventojai

Apklausos metu, kurioje dalyvavo 18-75 metų asmenys, paaiškėjo, kad baimės dėl sugadinto turto priklauso ir nuo gyvenamos teritorijos bei amžiaus. Remontą, kaip pagrindinę nelaimių priežastį, nurodė mažesnių miestų ir kaimų gyventojai. Valgio gaminimą dažniausiai įvardijo mažesnių miestų gyventojai. Vaikų žaidimus kaip rizikingiausią veiklą namuose, dėl kurios gali įvykti nelaimė, nurodė 26-55 metų respondentai ir mažesnių miestų gyventojai. Maudymąsi – didmiesčių gyventojai.

Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti. Šiais metais bendrovė pradėjo teikti naują paslaugą turto draudimo klientams – pagalbą namuose.

 

 


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: