Tyrimas: lietuviai savo pensijai norėtų sukaupti iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą

Papildomai savo pensijai kaupiantys šalies gyventojai dažniausiai norėtų sukaupti nuo 26 iki 50 tūkst. eurų siekiančią sumą, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Didžiosios dalies gyventojų nuomone, tokia suma būtų pakankama, kad kartu su valstybės mokama pensija užtikrintų jų poreikius atitinkančias pajamas senatvėje. Vis dėlto finansų ekspertai pastebi, kad gyventojams orientuotis reikėtų į didesnę pinigų sumą.

„Gera žinia yra ta, kad nemaža dalis jaunesnio amžiaus kaupiančiųjų II pensijų pakopos fonduose turės galimybę sukaupti keliasdešimt tūkstančių eurų. Visgi, nors 30 ar 50 tūkst. eurų siekianti suma iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingai, išėjus į pensiją ji bus išskaidyta per keletą dešimtmečių, todėl jos efektas mėnesio pajamoms gali būti ne toks reikšmingas. Todėl norėdami užsitikrinti orias pajamas senatvėje, šalies gyventojai turėtų siekti sukaupti kuo didesnę sumą“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Banko užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje 25 proc. respondentų nurodė, kad pensijai papildomai norėtų sukaupti 26-50 tūkst. eurų siekiančią sumą. Tuo metu 21 proc. teigė, kad juos tenkintų mažesnė, 10-25 tūkst. eurų suma. 19 proc. respondentų įvardijo didesnę, 51-100 tūkst. eurų siekiančią sumą.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 100 tūkst. eurų pensijų fonde norėtų sukaupti 9 proc. gyventojų. Dažniau šį atsakymą įvardijo didesnes pajamas gaunantys respondentai ir didmiesčių gyventojai.

T. Gudaičio teigimu, būtent 100 tūkst. eurų siekianti ar didesnė suma užtikrintų pakankamą pajamų priedą kartu su valstybės mokama pensija, ir sulaukus pensinio amžiaus leistų šalies gyventojams patenkinti didžiąją dalį savo poreikių senatvėje.

Iki pensijos sukaupti 100 tūkst. eurų sumą nuosekliai kaupiant bent kelis dešimtmečius – tai turėtų būti įgyvendinamas tikslas nemažai daliai šalies gyventojų, pastebi „Swedbank“ atstovas.

„Remiantis „Sodros“ pateikiama būsimos pensijos skaičiuokle, 30 metų šalies gyventojas, kuris gauna vidutinį 900 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius ir II pensijų pakopoje kaupia pagal formulę 3+1,5 proc., iki savo senatvės turėtų sukaupti apie 130 tūkst. eurų lėšų. Šios lėšos išėjus į pensiją užtikrins apie 500 eurų siekiantį priedą prie valstybinės pensijos“, – komentuoja T. Gudaitis.

II pensijų pakopoje sukaupus daugiau kaip 60 tūkst. eurų sumą, pensijų dalyvis už 60 tūkst. eurų turės įsigyti anuitetą. Likusią sumą, kuri viršys 60 tūkst. eurų, jis gaus kaip vienkartinę išmoką iš karto ir ją galės panaudoti savo ar artimųjų reikmėms, atsidėti taupymui ar toliau investuoti.

„Kaupimas II pensijų pakopoje itin naudingas žemesnes negu vidutines pajamas gaunantiems šalies gyventojams, nes į jų pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį pervedama santykinai didesnė paskata iš valstybės biudžeto, kuri apskaičiuojama nuo vidutinio atlyginimo šalyje. Tai per ilgesnį laikotarpį leis pasiekti geresnį kaupimo efektą ir sukaupti daugiau lėšų“, − sako T. Gudaitis.

Tuo metu gaunantys dideles pajamas šalies gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimo būdą šalia II pensijų pakopos, jeigu ir išėję į pensiją jie norės išlaikyti panašų pragyvenimo lygį kaip ir dirbdami. Tam reikėtų, pavyzdžiui, skirti 5-10 proc. savo pajamų kaupimui III pensijų pakopoje ar investavimui, siekiant sukaupti finansinio turto, kuriuo būtų galima pasinaudoti senatvėje.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: