Tyrimas: lietuviams grynųjų reikia vis mažiau – per mėnesį išsiverčia su 200 eurų

Vieno šalies gyventojo per mėnesį išgryninama pinigų suma vidutiniškai siekia apie 200 eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Per pastaruosius trejus metus didesnioji dalis gyventojų pradėjo rečiau naudotis grynaisiais, o kas dešimtas lietuvis šiandien apskritai išsiverčia be grynųjų pinigų.

„Remiantis tyrimo duomenimis, matome, kad šalies gyventojų išgryninama suma šiandien sudaro apie 20 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Suprantama, kad gyventojų įpročiai ir poreikiai gali būti skirtingi, tačiau vyrauja aiški tendencija – kasdienėse situacijose grynaisiais naudojamasi vis rečiau, ir didesnioji dalis žmonių visiškai pasikliauja šiuolaikinėmis atsiskaitymo priemonėmis, tai yra, atsiskaito kortelėmis, telefonais, išmaniosiomis apyrankėmis“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

7 iš 10 gyventojų grynaisiais naudojasi rečiau

Kaip rodo tyrimo duomenys, 68 proc. šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus grynaisiais ėmė naudotis rečiau. 25 proc. apklausos respondentų nurodė, kad jų įprotis naudoti grynuosius minimu laikotarpiu nesikeitė ir tik 3 proc. arba maždaug 1 iš 30 apklaustųjų teigė, kad grynuosius ėmė naudoti dažniau.

Grynųjų naudojimas panašiu mastu sumažėjo visose amžiaus ir pajamų grupėse, taip pat tiek miestuose, tiek kaimiškose vietovėse, atskleidė tyrimas.

„Grynųjų populiarumo mažėjimui įtakos turėjo bent keli veiksniai, įskaitant tokių patogių atsiskaitymo būdų, kaip bekontaktės kortelės ar išmanieji įrenginiai išpopuliarėjimą, atsiradusias galimybes elektroniniu būdu atsiskaityti daugelyje prekybos ir paslaugų vietų, pandemijos paskatintą norą naudoti sveikatos atžvilgiu saugesnes atsiskaitymo priemones“, – pastebi P. Ladziato.

Pasak jo, šiuo metu pagrindiniu atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais plėtros apribojimu tampa tai, kad dar ne visos prekybos ir paslaugų vietos sudaro galimybes tokiems atsiskaitymams.

12 proc. gyventojų išsiverčia be grynųjų

Paklausti apie atsiskaitymų dažnumą per pastarąjį mėnesį, 49 proc. šalies gyventojų nurodė, kad jie grynuosius naudoja tik kas ketvirtam atsiskaitymui, 22 proc. – maždaug kas antram atsiskaitymui.

„Kalbant apie didesnes grynųjų sumas, jos šalies gyventojams reikalingos išskirtiniais atvejais. 55 proc. respondentų nurodė, kad 3 tūkst. ir daugiau eurų grynais jiems būtų reikalingi perkant automobilį, 44 proc. apklaustųjų – atsiskaitant už daug kainuojančias paslaugas, pavyzdžiui, namų remontą“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.

Kaip rodo tyrimas, 12 proc. lietuvių grynųjų pinigų atsiskaitydami jau apskritai nebenaudoja.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo dar didesnę tokių gyventojų dalį − per pirmąjį šių metų pusmetį iš savo sąskaitos pinigų nė karto nesigrynino 1 iš 4 arba 25 proc. gyventojų. Vilnius išlieka miestu lyderiu, kuriame didžiausia dalis gyventojų nesinaudoja grynaisiais pinigais. 

Stambūs mokėjimai grynaisiais – rizikingi

P. Ladziato atkreipia dėmesį, kad didesnės vertės sandoriuose atsiskaitydami grynaisiais pinigais gyventojai turėtų būti itin atidūs ir vertinti pardavėjo ar paslaugos teikėjo patikimumą.

„Kai mokėjimas atliekamas į pardavėjo ar paslaugos teikėjo sąskaitą, yra labiau tikėtina, kad jis vykdo legalią veiklą, moka priklausančius mokesčius ir suteikia garantijas savo prekėms ar paslaugoms. Atsiskaitant grynaisiais, į šiuos aspektus visada verta atkreipti papildomą dėmesį“, – pabrėžia „Swedbank“ atstovas.

Kaip rodo tyrimas, didesnes sumas lietuviai taip pat būtų linkę išsigryninti keliaudami į užsienį ar įsigydami nekilnojamą turtą. Įdomu ir tai, kad 31 proc. lietuvių, skolindami didesnę kaip 3 tūkst. eurų savo artimiesiems, tai darytų grynaisiais pinigais.

Palyginus su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai yra linkę naudotis šiek tiek didesnėmis grynųjų sumomis. Pavyzdžiui, vienas Latvijos gyventojas per mėnesį vidutiniškai išsigrynina apie 170 eurų, estas – apie 150 eurų.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1 001, Latvijoje – 1 005, Estijoje – 1 004 respondentų nuo 18 iki 75 m. amžiaus.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: