Ugnė Gasaitytė (12 kl.)

„Menas yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Be muzikos, tapybos ir 

rašymo aš nebebūčiau aš. Mane nuo perfekcionizmo gelbėja tik necenzūruotos mintys, akordai bei dažai“.

Išvakarės

Gal šią naktį viskas pasikeis,

Gal šią naktį saulė nusileis

Kaip vakar vakare…

Gal šią naktį niekas nebeteis,

Gal šią naktį niekam nebereiks

Slapstytis nuo akių

Žmonių svetimų.

Pabūk,

Pagaudyk žvaigždę krintančią,

Nebėk,

Juodos nakties ieškodamas,

Palauk,

Kelių, rytinės saulės randamų.

Juk laikas niekur nepabėgs,

Viskas greitai nesikeis,

Kol esame čionai,

Dar neikim į tenai..

Gal dar kartą pakartot,

Gal dar kartą paspėliot,

Kas bus ateityje,

Rytoj vakare,

Pasislėpus baltame rūke.

Laiškas tam, kurio širdis jauna

(Eilėraštis apie jaunimo siekį kažko daugiau, norą pakeisti pasaulį, prisiimti atsakomybę į savas rankas, nes be mūsų pačių pastangų mes nenuveiksim nieko)

Mes eisim, eisim tolyn,

Kur žvaigždės rodo kelią į namus.

Kalbėkim tyliai, nes medžiai atsibus.

Dangus toks mėlynas ir gražus.

Ir laisve kvepia rankos, kylančios viršun.

Nuskinkim debesis ir vėl mums giedra bus.

Paimk į delną saulę, įkvėpk žmonėm vilties,

Nes mūsų šis pasaulis – jis mūsų ateitis.

Mes skriejam, skriejam aukštyn,

Pabėgę nuo pasaulio. Mes ne vieni.

Atverkim langus ir viskas pasikeis-

Svajonių pilnas tavo kambarys.

Keliauk į tolį, jau niekas nebeteis,

Jei pasirinksi laisvę dėl širdies.

Susipažinki su tokiu kaip ir tu,

Gyvenk ir džiaukis vasara kartu.

Pabaigos pradžia

Nužydėjo gėlės krištoliniuos induos-
Rudens spalvų svajonės pildos.
Knyga jau guli užversta
Ir saulės jau seniai nėra.

Ir baisūs šūksniai nuaidėjo:
„Žiema juk dar neprasidėjo!”
Dreba lapai dar vis nesušalę,
Ramios mirties prisiragavę.

Likimas greitas – nepabėgsi,
Nuo nerimo nepasislėpsi.
Melodijos šiaurinio vėjo
Taip graudžiai šiandien suskambėjo.

Ir vėl ateis tamsi naktis –
Minčių pilnos dienos baigtis
Ir dreba rankos, skaudžiai kyla,
Uždaro langus – dar vis  lyja.

Paauglystė Sunku gyventi, kai tu jaunas.
Ne vaikas, bet ir ne studentas.
Dar ne suaugęs, bet kažkoks mutantas,
Tas, kur per pertraukas mobilų kraunas.

Mokykloj visiškas „bardakas”,
Tik pažymiai ir stresas matos.
Aplinkui žmonės slampinėja,
Kitus vaikus apkalbinėja.

Apsimetam labai suaugę,
Pilnametystės nesulaukę.
Gyvenam mes lyg melodramoj,
Bet patys grįžę verkiam mamom.

Bet kai paklausia, kaip mums sekas,
Mes tylim ir kažko vis laukiam.
Gal pagyrimo ar blogesnio žodžio,
Nes mes nesvarbūs esam ponams.

Senoliai mūs rimtai nepriima,
Iš mūsų juokias kiaurą dieną.
Bet ir saldainių nebeduoda,
Nebent Velykų ar Kalėdų proga.

Tai tenka mums sėdėt ir laukti,
Dar pora metų, kad gyventi
Galėtume civilizuotai
Ir pagaliau tikrai  gyvuoti.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: