Ukmergėje pradeda veikti atsako į smurtą algoritmas

Autorius: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Beveik dvejus metus lyčių lygybės ekspertai dirbo Ukmergėje pagalbą smurtą patyrusiems asmenims teikiančiais specialistais, kad sukurtų koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą. Tai yra veiksmų seka, apibrėžianti, kaip institucijos bendradarbiauja įgyvendindamos smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pranešdamos apie galimo smurto atvejus, organizuodamos pagalbą ir užtikrindamos algoritmo priežiūrą. Šiuo algoritmu siekiama sustiprinti pagalbą teikiančių žinybų, institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą, kad sistema veiktų efektyviai, o žmonės pagalbą gautų operatyviai.

Algoritmą kūrusios Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, tarpinstitucinių ryšių puoselėjimas yra labai svarbus: „Viena vertus, algoritmo vystymas reikalavo daugelio institucijų įsitraukimo ir nuoseklaus ekspertų darbo – šiame dokumente nugulė daugiametė darbo patirtis. Antra vertus, skirtingų institucijų atstovams kartais gali būti sudėtinga matyti bendrą veikiančios sistemos vaizdą. Jie gali nežinoti, kokias tiksliai funkcijas atlieka kiti specialistai, todėl kyla neišpildomų lūkesčių bei komunikacijos spragų pavojus. Nuoseklus veiksmų aprašas padeda kliūtį pašalinti. Norime, kad visos į algoritmą įtrauktos institucijos justų savo vaidmens svarbą ir pasitikėtų kitų atliekamu darbu. Inovacija nereiškia, kad iki šiol nevyko institucijų bendradarbiavimas, tačiau norime, kad jis būtų dar sklandesnis.”

Pagrindiniai algoritmo dalyviai yra policija, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, specializuotą kompleksinę pagalbą teikianti Kauno moterų linija ir atvejo vadybos funkciją atliekantis Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras. Tačiau į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tinklą yra įtraukti ir kitų sričių specialistai: pedagogai, darželio auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir paskirti savivaldybės darbuotojai. Šie specialistai turi glaudžiausią ryšį su žmonėmis ir gali pirmieji pastebėti smurto artimoje aplinkoje požymius. Svarbu, kad tokiais atvejais jie ne tik informuotų atitinkamas institucijas apie kilusį įtarimą, bet ir galėtų užmegzti santykį su nukentėjusiu asmeniu – pasiteirautų, ar nekyla sunkumų, kokios pagalbos reikia, nukreiptų į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir informuotų apie jame teikiamas paslaugas.

„Ypač svarbu, kad žmones pasiektų tiksli informacija apie teikiamą pagalbą. Kai jos trūksta, užsisuka ydingas ratas: smurtą patyrę asmenys nepasitiki institucijomis ir vengia kreiptis pagalbos, o šis vengimas apsunkina specialistų institucijose darbą, tad kyla pavojus, kad reikalinga pagalba nebus suteikta. Pagrindinis algoritmą įgyvendinančioms institucijoms keliamas tikslas yra smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens saugumas, kuriam užtikrinti reikalingas itin glaudus bendradarbiavimas ir nukentėjusio asmens pasitikėjimas pagalbos sistema“, – sako M. Jankauskaitė.

Margarita Jankauskaitė (asmeninio archyvo_nuotr.).

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič atkreipia dėmesį, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas praplečia tarpinstitucinio bendradarbiavimo sąvoką: „Jame nurodoma kurti tarpinstitucinio bendradarbiavimo komisiją, kurios darbe turėtų dalyvauti visos į algoritmą įtrauktos institucijos. Todėl algoritme atsiranda naujovė – Algoritmo darbo grupė, kuri turėtų atlikti veikiančios sistemos priežiūrą, ir Prevencijos koordinavimo darbo grupė, kuri planuotų kompleksines tvarios prevencijos priemones.“

Eksperčių teigimu, nepakanka žinoti, ką institucijos turi daryti smurto artimoje aplinkoje atvejais, būtina turėti sistemą, kuri lanksčiai adaptuotųsi prie kintančių aplinkybių. „Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė atsako į smurtą artimoje aplinkoje kontekstą. Karantino metu dėl izoliacijos padaugėjo sunkių sužalojimų, nužudymų. Esant tokioms ar panašioms aplinkybėms, Algoritmo darbo grupė turėtų įsigilinti į situaciją ir apsvarstyti, kokios priemonės galėtų užtikrinti nukentėjusių asmenų saugumą atsiradus naujiems iššūkiams“, – sako M. Jankauskaitė.

Algoritmą kūrusi komanda yra įsitikinusi, kad sukurta priemonė bus naudinga ne tik projekte dalyvaujančioms Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėms. Esant politinei valiai, tą patį mechanizmą galima įdiegti ir kitose Lietuvos savivaldybėse.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: