Vilkmergės gatvė

Ukmergės gatvė

Ukmergės gatvė yra viena seniausių Panevėžio magistralinė gatvė. Tarpukario metais ji buvo tiesi tik iki muilo fabriko. Pirmiausia tai buvo Dvaro gatvė, minima jau 1788 m. Nuo 1872 m. ji vadinta Vilkmergės gatve. 1915‒1918 m. ‒ Vedigeno gatvė. 1919 m., kaip rašoma savivaldybės nutarime, nuo rinkos iki laukų ėjusi Vilkomirskaja gatvė pavadinta Ukmergės gatve. 1961 m.  rugpjūčio 3 d. ji pervadinta kosmonauto Jurijaus Gagarino vardu. 1989 m. rugpjūčio 29 d. grąžintas Ukmergės gatvės pavadinimas. 1989 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio  miesto  VK sprendimu Nr. 209 „Dėl gatvių pavadinimų pakeitimų“, atsižvelgiant į miesto gyventojų pasiūlymus ir siekiant atkurti istoriškai susiklosčiusius gatvių ir aikščių pavadinimus, nuspręsta Lenino aikštei grąžinti Laisvės aikštės vardą, Komjaunimo a. ‒ Nepriklausomybės a., Keturių komunarų a. ‒ Savanorių a., Andrijanovo g. ‒ Krekenavos g., J. Gagarino ‒ Ukmergės g. pavadinimą.

1912 m. į Ukmergės gatvę perkeltas arklių turgus. 1927 m. šioje gatvėje buvo 5-oji policijos nuovada. 1931 m. Ukmergės g. 2 buvo notaro, Steigiamojo seimo nario Konstantino  Bražėno kontora.

Ukmergės gatvėje  nuo 1794 m. veikė Didžioji žydų  sinagoga. Visa gatvė link Basanavičiaus gatvės buvo žydų šventyklų rajonas.

 Nemažai šioje gatvėje buvo stambesnių ir smulkesnių verslo įmonių. Nuo 1874 m. čia veikė brolių V. Ir S Subockių manufaktūros ir galanterijos parduotuvė. Leizerio Berro Chazeno   linų apdirbimo fabrikas įregistruotas 1925 m. vasarį Ukmergės g. 44. Jis įrengtas išsinuomotose nusigyvenusios bendrovės „Mechanikas“ patalpose. Ukmergės g. 43 veikė E. Kagano garo malūnas, vėliau priklausęs Stasio Montvilo įpėdiniams ir vadintas „Inkaro“ malūnu. Nacionalizavus šįmalūną jo vietoje vėliau buvo siuvimo fabrikas „Nevėžis“. J. Mikšio malūnas Ukmergės gatvėje išnuomotas žydo Menašes Brauerio šeimai. Ukmergės gatvėje J. Mikšys įkūrė karstų dirbtuvę ir parduotuvę. Šioje gatvėje veikė A. Volbergo ir Danielio Sorskio virvių dirbtuvė „Virvalit“. G. Segalio kepykla veikė  Ukmergės g. 15. Vienintelis lietuvių fabrikas verpykla „Vilna“  veikė Ukmergės g. 49A. Verslas ne visiems vienodai sekėsi. 1934 m. bankrutavo  šioje gatvėje veikęs  Neftelio Ješurino  šukų fabrikas. 1934 m. kovo 1 d. Ukmergės gatvėje  apvogta laikrodininko Mogilniko krautuvė ir dirbtuvė, išnešta naujų ir taisyti atneštų laikrodžių už 1000 litų. 1933 m., suremontavus didelės buvusios mūrinės skerdyklos patalpas ir pritaikius muilo gamybai, Ukmergės gatvėje pradėjo veikti muilo fabrikas. Per dieną buvo pagaminama tūkstantis kilogramų  muilo. Iš pradžių buvo gaminamas skalbiamasis  muilas „Skalbėja“, kurio gabalėlis kainavo  90 centų, vėliau tualetinis muilas „Gražuolė“, pardavinėtas už 50 centų. 1938 m. „Lietuvos muilo“ Panevėžio fabrikas pagamino 714 tūkst. kilogramų muilo skalbiniams, 67 tūkst. kilogramų  tualetinio  muilo, 144 tūkst. kilogramų tepalo ratams ir 64 172 dėžes batų tepalo. Fabrikui vadovavo diplomuotas chemikas  Vladas  Zelčius. 1938 m. gegužės 31 d. Ukmergės gatvės dalis nuo „Lietuvos muilo“ iki Kęstučio gatvės pavadinta Staniūnų gatve. Taip muilo fabrikas atsidūrė kitoje gatvėje.

 1926 m. birželio 16 d. Ukmergės gatvėje, name, priklausiusiame Rusinienei, atidarytas stambiausios žydų sporto draugijos „Makabi“ skyrius, vienijęs 222 narius. Nemažai namų Ukmergės gatvėje priklausė žydų tautybės asmenims.Ypač prabangus buvo Zelmano Rabinovičiaus namas. Jame 1910 m. buvo atidarytas antrasis kino teatras Panevėžyje „Modern“. Pirmojo pasaulinio karo metais pastatas buvo sugriautas. 1921 m. jį leista atstatyti. Ukmergės gatvėje keli namai priklausė Braueriams. Jų namo Ukmergės g. 34  antrame aukšte gyveno gydytojas Stanislovas Mačiulis. Kitame M. Brauerio name gyveno inžinierius Kazimieras Germanas, o to paties namo trečiame aukšte ‒ teisininko Klemenso Armino šeima. Kartais žinomo panevėžiečio Juozo Čerkeso-Besparnio adresas buvo nurodomas kaip Ukmergės gatvė, Pragiedruliai.

1935 m. Ukmergės g. 56 atidaryta tuo metu pati prabangiausia mieste 3-ioji pradinė mokykla. Jos statyba kainavo 253 tūkst. litų. Į atidarymo iškilmes atvyko Vidaus reikalų ir Švietimo ministerijos atstovai, dainavo Vlado Paulausko vadovaujamas vaikų choras.

Šią gatvę kaip ir kitas reikėjo tvarkyti. Kaip rašė tuometinė spauda, ne visi gyventojai gražiai elgėsi: „Ukmergės gatvėje mušamos paltai, poduškos, antklodės. Ukmergės gatvės poniutės nuo savo balkonų praeivius mėgsta pavaišinti šiukšlėmis.“ Spaudoje rašyta ir apie irstantį medinį šaligatvį. Bet buvo ir teigiamų poslinkių. 1928 m. gatvėje įrengti cementiniai šaligatviai. 1936 m. gatvė pažeminta, kad susilygintų su Kęstučio gatve

 Šioje gatvėje dirbo nemažai gydytojų. Gydytojas Judelis Faivušas Borokas gyveno Ukmergės g. 4. Akių gydytoja E. Jakubėnaitė-Keršulienė dirbo Ukmergės g. 36. Dantų gydytoja Sprigaitaitė 1926 m. naujai atidarytame kabinete  priiminėjo pacientus 47-tame name.

1825 m. Ukmergės gatvėje pradėjo veiklą  Evangelikų liuteronų bažnyčia. 1831 m. bažnyčia sudegė. 1843 m. barono fon  Ropo iniciatyva pastatyta nauja bažnyčia, tebeveikianti iki šių dienų.

1950 m. liepos 18 d. prie Ukmergės gatvės prijungta Česnelio gatvė.

2003 m. birželį šioje gatvėje atidaryta parduotuvė „Maxima“.

Dabar tai gražiai sutvarkyta Panevėžio miesto gatvė.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: