Už aplinką atsakingas kiekvienas

Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo Europos Sąjungos klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika pertvarkoma taip, kad būtų sumažintas grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju pasaulyje savo poveikį klimatui neutralizavusiu žemynu.

Planuose numatoma: sumažinti tam tikruose ekonomikos sektoriuose išmetamo anglies dioksido kiekio viršutinę ribą, didinti atsinaujinančios energijos išteklius ir vartojimą, greitinti švaraus transporto plėtrą, diegti priemones gamtos apsaugai gerinti.

Europos žaliasis kursas siekia, kad nebūtų nuošalyje paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. Kiekvienas iš mūsų norime ateinančioms kartoms palikti sveiką planetą, galime ir norime prisiimti atsakomybę už aplinką.

Šiandien siūlome prisiminti paprastas taisykles, kurių laikymasis duoda puikus rezultatas:

Venkime vienkartinių daiktų.

Prižiūrėkime daiktus, sugedus taisykime, neskubėkime išmesti. Rinkimės ilgaamžius daugkartinio naudojimo daiktus.

Rinkimės kuo ekologiškesnę transporto priemonę, naudokimės viešuoju transportu.

Išjungiame iš elektros lizdo prietaisus, kuriems nereikia nuolatinio energijos tiekimo (kompiuteris, spausdintuvas, televizorius, telefono kroviklis, arbatinukas ir kt.).

Pakartotinai naudokime atliekas (kūrybingai panaudokime pakuotes, juodraščiams rinkimės kitą naudoto popieriaus lapo pusę , o ne švarų lapą, kompostuokime organines atliekas ir pan.)

Rūšiuokime atliekas. Tik surūšiuotos atliekos turi galimybę būti perdirbtomis.

Perdirbimui netinkamos atliekos panaudojamos energijai gauti – deginamos.

Šalinimas sąvartyne yra seniausia atliekų tvarkymo forma, nors mažiausiai pageidaujama. Sąvartyne gali kauptis metano dujos, iš čia į aplinką gali patekti sunkieji metalai.

Triukšmo taršą sukelia ne tik gamyklos, transportas bet ir garsiakalbiai žmonės. Jei garsiai klausai muzikos ar žaidi kompiuterinius žaidimus – taip pat terši aplinką triukšmu.

Sodinkime medžius, nekirskime miškų, dirvai tręšti naudokime organines trąšas.

Mūsų valstybė naudoja tik požeminį geriamąjį vandenį, o jo pas mus yra daug ir mums jo užteks dar daug metų į priekį. Turime saugoti upes, ežerus, kad į juos nepatektų biogeninių medžiagų, pūvančių organinių medžiagų, šiukšlių, trąšų, maisto atliekų ir kt.

Gamta kelia daug mažiau pavojaus žmogui nei žmogus gamtai. Pirmoji ir svarbiausia taisyklė– išsivežti viską, ką su savimi atsivežėme. Maisto likučius galima užkast į žemę. Šitaip pašalintos atliekos nekelia grėsmės gamtai, o irdamos dar ir praturtina dirvožemį.

Jeigu planuojame ilsėtis parko teritorijoje, prieš tai reikia susipažinti su parko lankymo taisyklėmis, nes saugomose teritorijose gali būti nustatomi griežtesni apribojimai

Neskinkime gėlių, dažnai jas išmetame po keleto valandų. Visos augalų rūšys yra gražios ir saugomos, ne vien aprašytos Raudonojoje knygoje.

Ar laikomės šių taisyklių? Greičiausiai taip, iš prigimties esame jautrūs gamtai, esame jos dalis.

Alina Misiūnienė

EUROPE DIRECT Panevėžys


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: