Bendruomenės naujienosNAUJAUSIOS ŽINIOSReporteris

Už tuos, kurie buvo, yra ir bus

Metų kraitei pilnėjant, žmogus dažnai susimąsto apie savo tėvų ir protėvių bei savo paties  nugyventus metus, nuveiktus darbus, nori parodyti  vaikams ir vaikaičiams šeimos ir visos giminės ištakas. Ne išimtis ir Panevėžio rajono Dūdelėnų kaimo bendruomenės narių siekis susitikti su kraštiečiais, supažindinti jaunąją kartą su kaimo istorija, parodyti jiems gyvą  kartų bendravimo pavyzdį.

Sutvarkę artimųjų kapus ir uždegę žvakutes, kraštiečiai rinkosi  Šilų Šv. Jėzaus Vardo bažnyčioje. Mišias aukojęs kunigas Ričardas Banys sakė, kad jis nuoširdžiai džiaugiasi Dūdelėnų kaimo gyventojų iniciatyva susitikti, pabendrauti vieniems su kitais, nes būtent  kaimas parodo tikrą šalies kultūrą. Anot kunigo,  šalies  kultūra prasideda ne nuo festivalių gausos, triukšmingų koncertų, o  nuo   žiemą rūpestingai nukastu  takeliu per sodą , nušienautomis pakelėmis, sugrėbtais rudeniniais lapais, nuo gyventojų gebėjimo bendrauti, padėti  kaimynui bėdoje. Pasak jo, net jei kaime jau nebėra nuolatinių gyventojų, bet yra jį prisimenančių, nors retkarčiais aplankančių vaikystės vietas, kaimas vis dar gyvas.

Kraštiečių susiėjimo iniciatorė Regina Budrytė-Vitkienė padėkojo visiems susirinkusiems ir pakvietė į savo tėvų  sodybą papietauti, pasidalyti mintimis, pajuokauti ir padainuoti.

Pietūs Budrių sodyboje prasidėjo nuo istorijos pamokos. Dūdelėnų kaimo gyventojas ir buvęs mokytojas Povilas Janulis papasakojo kaimo istoriją. Sužinojome, kad XIX amžiuje Dūdelėnų kaimo žemės priklausė Šilų dvarui, kad carinės okupacijos metais kaimas buvo vadinamas Našdano kaimu, o Dūdelėnais pavadintas atkūrus nepriklausomybę. Įdomu, kad pievos taip pat turėjo vardus. Viena pieva buvo vadinama Titijos vardu, kita vadinama Plike, nes buvo mažai žolės. Didelę balą žmonės vadino Gailiavalkiu, o apdirbtą žemę – Pradarbiu. Kaime buvo vieta, vadinama Cigelne, kurioje gamino plytas Šilų bažnyčiai. Aplinkiniai miškai turėjo tokius pavadinimus: Juzėniškės, Beržalotas, Raistakojis. Dūdelėnų kaimo viduryje yra vieta, vadinama Kapeliais. Kokio laikotarpio kapinaitės ir kas palaidota, niekas pasakyti negali. Dabar tai žinoma kaip labai senų kapinių vieta, prižiūrima vietinių gyventojų,  apsodinta pušaitėmis, pastatytas kryžius.

Budriai, Mulevičiai, Kielos, Januliai, Kiziai, Keraičiai, Žvirbliai – tokiomis pavardėmis save pristato dabartiniai Dūdelėnų kaimo gyventojai arba jų palikuonys, iškeliavę gyventi į kitas Lietuvos vietoves  ar net šalis.

Aktyvūs kaimo bendruomenės nariai yra Nijolė ir Albinas bei Alma ir Alfonsas Mulevičiai, jų vaikai ir anūkai. Šių bendruomenės narių atliekamos dainos, smagi muzika skaidrino nuotaiką, skatino keltis nuo suolo ir pramankštinti kojas. Tądien dar ilgai tęsėsi pokalbiai, netilo juokas prisiminus jaunų dienų išdaigas.

Saulei leidžiantis vakarop, nors ir nenoriai, vienas po kito  skubėjo namo.  Kai kam rūpėjo pamelžti karvę, kitų laukė tolimesnės kelionės į įvairius Lietuvos miestus.

Kažkas  yra pasakęs, jog neverta liūdėti ir verkti, jei  kas nors gyvenime baigėsi. Reikia nusišypsoti ir pasidžiaugti,  kad tai apskritai buvo.  

Štai taip  savo gražiais kasdieniais darbais nepaprastai paprasti Dūdelėnų kaimo žmonės, paskutinio vasaros mėnesio pradžioje susiėję iš visų pasviečių, kartu pabuvo maldoje ir pasidžiaugė už visus, kurie kažkada šiame žemės lopinėlyje buvo įleidę šaknis, yra ir dar bus.

  Rimalda Mulevičiūtė -Vitkevičienė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!

Siūlome perskaityti

Panevėžio naujienos

Aukštaitijos naujienos

Komentarai

Lietuvos naujienos

Kultūros naujienos

Laisvalaikis

AINA TV

Istorijos puslapiai

Bendruomenės naujienos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Back to top button