V. Andrejevaitė. Rūkymas yra liga ir ją galima gydyti, tačiau tam reikia kompetencijų

Dr. Viktorija Andrejevaitė, šeimos gydytoja, pagalbos metantiems rūkyti specialistė

Priklausomu nuo tabako tampama nepastebimai, o nutraukti rūkymą sunku, tuo įsitikina dažnas, nesėkmingai bandantis mesti rūkyti nuo pirmadienio ar nuo naujų metų pradžios. Moksliniai tyrimai rodo, kad net 70 procentų metusių rūkyti po 3 metų patiria atkrytį, ir tam užtenka vienos cigaretės. Dažniausiai gyvuoja nuostata, kad mesti rūkyti pakanka valios ir motyvacijos  bet tai pavyksta tik nedidelei daliai rūkančiųjų.

Nikotinas, esantis tabako dūmuose ar elektroninių cigarečių skystyje, sukelia stiprią psichologinę ir fizinę priklausomybę, todėl, nutraukus rūkymą, vystosi abstinencijos simptomai. Žmogus tęsia tabako vartojimą ne tam, kad pasijaustų gerai, o kad nesijaustų blogai. Nikotinas sutrikdo smegenų neurotransmiterių, kurie atsakingi už gerą jauseną ir mąstymą sistemą, o anglies monoksidas (smalkės) bei kancerogenai sukelia širdies kraujagyslių, plaučių ir onkologines ligas.

Reikšmingos pasekmės sveikatai išryškėja ne iš karto, todėl dauguma rūkančiųjų pervertina savo galimybes nesusirgti.

Siekdamos mažinti šios priklausomybės žalą, valstybės įgyvendina įvairias žalos mažinimo politikas bei prieš rūkymą nukreiptas priemones. Lietuvoje esame pripratę prie „riboti ir drausti“ politikos, ir ji yra būtina — kai kurie draudimai arba reguliavimai tabako kontrolės srityje labai reikalingi. Pirmiausia — siekiant apsaugoti dar nepradėjusius rūkyti, ypač vaikus ir jaunus žmones, kurių smegenys itin jautrios nikotino poveikiui, o rūkymo priklausomybė jiems išsivysto daug greičiau.

Jau priklausomiems nuo nikotino žmonėms draudimai nėra efektyvi priemonė, jiems reikalinga pagalba rūkymo nutraukimo simptomus mažinančiais vaistais ir/ar kognityvinė elgesio terapija.

Nei kompleksinės pagalbos, nei diskusijų

Priklausomi nuo nikotino žmonės patys ieško būdų, kaip mažiau žaloti sveikatą. Rūkantys asmenys Lietuvoje šiuo metu dažniau negali gauti kompleksinės pagalbos, nes pagalbos metantiems rūkyti sistemos nėra, kaip ir iš esmės nėra diskusijų apie tabako priklausomybės gydymo būdus ar apie mažesnės žalos alternatyvas tiems, kuriems netinka kiti būdai.

Tradiciniai rūkymo nutraukimo būdai, tokie kaip vaistų vartojimas, kognityvinė elgesio terapija, reikalauja finansinių ir psichologinių resursų — įsipareigojimo keisti elgesį, laikytis plano ir nerūkyti. Svarstoma, kad  suaugę asmenys, kurie dėl jiems svarbių priežasčių nepasirengę ar nenori mesti rūkyti, tačiau ieško mažiau žalingų alternatyvų, galėtų sumažinti riziką sveikatai naudodami bedūmius tabako produktus. Todėl naujausia patirtis iš Vokietijos yra svarbi ir diskutuotina.

Vokietija, kaip ir Lietuva, yra ratifikavusi PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir įsipareigojusi įgyvendinti žalos mažinimo strategijas. Įstatymas, draudžiantis cigarečių reklamą, Vokietijoje buvo priimtas tik pernai. Vokietijos mokslininkai sveikina šį žingsnį, bet sako, kad jo anaiptol nepakanka. Taip pat, kaip ir Lietuvoje, nepakanka informacijos apie alternatyvius produktus, apie kuriuos rūkančiuosius

turėtų informuoti sveikatos priežiūros įstaigos.

Keičiasi požiūris į alternatyvius produktus?

Vokietijos mokslininkai paskelbė rekomendacijas dėl tabako vartojimo bei žalos mažinimo, kurios skirtos šalies valdžios institucijoms, gydytojams, darbdaviams bei rūkantiesiems. Rekomendacijose teigiama, kad alternatyvūs tabako gaminiai (tokie kaip elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako įrenginiai), nors vienareikšmiškai nėra nekenksmingi, bet jie yra mažiau kenksminga alternatyva negalint mesti rūkyti įprastas cigaretes. Jeigu neįmanoma mesti rūkyti nedelsiant — tai geriausia, ką galima padaryti savo sveikatos labui — rekomenduojama pereiti prie alternatyvių produktų ir idealiu atveju palaipsniui mažinti nikotino koncentraciją  ir galiausiai bedūmių produktų atsisakyti.

Įvairių šalių ir sveikatos organizacijų, įskaitant Lietuvą, požiūris į alternatyvius tabako gaminius yra labiau neigiamas, tačiau pokyčiai stebimi Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, dabar prie jų prisijungia ir Vokietijos mokslininkai.

Gali būti išsaugota daugiau gyvybių

Šiuo metu dar nepakanka sisteminėmis apžvalgomis grįstų įrodymų, kad alternatyvūs tabako gaminiai galėtų būti rekomenduojamos kaip priemonė metantiems rūkyti. Reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai ir siekiant įvertinti alternatyvių tabako gaminių kaip priemonės metantiems rūkyti efektyvumą. Taip pat bedūmių produktų vartojimas dėl esančių kancerogenų ir kitų medžiagų vis tiek gali sukelti su tabaku susijusias ligas, tokias kaip vėžys, širdies kraujagyslių ligos ir plaučių susirgimai.

Tačiau kaip pagalbos metantiems rūkyti specialistė ir šeimos gydytoja pritariu, kad elektroninės cigaretės ir kiti bedūmiai nikotino produktai yra mažiau žalingi sveikatai lyginant su įprasto tabako rūkymu tiems suaugusiems, kurie nenori mesti rūkyti arba jau serga sunkiomis, pažengusiomis ligomis o kompleksinė rūkymo nutraukimo pagalba yra sunkiau prieinama. 

Šiuo metu visame pasaulyje svarstoma, kaip, viena vertus, mažinti žalą jau priklausomiems nuo tabako suaugusiems vartotojams, kita vertus — stiprinti reguliavimą ir vaikų bei paauglių bei jų tėvų švietimą, kad įprastos ir alternatyvios tabako priemonės nepasiektų eksperimentuoti linkusio jaunimo.

Moksliniai tyrimai rodo, kad, „išjungus“ degimo procesą, gali būti išsaugota daugiau gyvybių ir daugiau sveikų gyvenimo metų. Rūkymas yra liga ir ją galima gydyti — kaip diabetą ar arterinę hipertenziją. Tačiau tam reikia atitinkamų kompetencijų ir informacijos, kurios, kaip konstatuoja Vokietijos mokslininkai, trūksta ne tik pacientams, bet ir patiems gydytojams.

30 sekundžių taisyklė

Svarbiausias dalykas, kurį bet kuris tabaką rūkantis ar kitas nikotino priemones vartojantis asmuo gali padaryti norėdamas pagerinti savo dabartinę ir būsimą sveikatą, yra nutraukti tabako rūkymą ir vartojimą.

Visi sveikatos priežiūros specialistai yra atsakingi už labai trumpų patarimų apie rūkymą teikimą — vadinamąją 30 sek. taisyklę, kurios metu taikomi trys žingsniai: 1) paklausiama, ar asmuo rūko, nerūko, metęs rūkyti; 2) patariama, kad efektyviausias būdas mesti rūkyti yra naudojant vaistus priklausomybei nuo tabako gydyti ir psichologinį palaikymą; 2) veikti — jei pacientas sutinka, nukreipti jį pas pagalbos metantiems rūkyti specialistą, o jei tokio nėra, pas šeimos gydytoją ir/ar kognityvinės elgesio terapijos specialistą (psichologą), jei asmuo atsisako, gerbti jo apsibrendimą, o jei klausia apie elektronines cigaretes ar kitus bedūmius produktus, aptariant metimo, nutraukimo ar laikino abstinencijos su pacientais galimybes, esame atsakingi už jų informavimą, kad elektroninės cigaretės naudojimas yra daug saugesnis nei rūkymas.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: