Nuotr. Vilija Blinkevičiūtė: „Ir Europa, ir Lietuva turi labai nedaug laiko stabdyti maisto kainų augimą. Tai įmanoma padaryti, jei bus atlikti skubūs, ryžtingi veiksmai.“

V. Blinkevičiūtė: turėti stogą virš galvos Lietuvoje tampa prabanga, o Vyriausybė tyčiojasi iš paskolų slegiamų žmonių

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) įspėjus Lietuvą dėl rekordinių būsto kainų, kone dvigubai viršijančių euro zonos vidurkį, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė ir valdantieji atmetė visus pasiūlymus didinti būsto prieinamumą žmonėms.

Pasak V. Blinkevičiūtės, Vyriausybė elgiasi taip, tarsi stogas virš galvos „būtų ypatinga prabanga, o ne būtinybė“. Augant nuomos kainoms didžiųjų miestų savivaldybes ji ragina vystyti municipalinio būsto projektus, Vyriausybę – naudotis įstatymų suteiktais svertais ir svarstyti galimą nuomos kainų „įšaldymą“.

„EBPO nevynioja žodžių į vatą: Lietuvoje būsto ir nuomos kainos muša rekordus ir jau pasiekė 33 proc. augimą, nors būsto kainos euro zonoje vidutiniškai augo 16 proc. Būsto paskolų palūkanos irgi neleidžia žmonėms atsikvėpti. Žmonės gyvena su didžiuliu akmeniu po kaklu.

Gimstamumas Lietuvoje mažas, bet valdantieji atrodo nedaro nieko, kad būstas šeimoms būtų prieinamas. Norėdamos įsigyti būstą, šeimos yra priverstos įbristi į šimtatūkstantines skolas, rizikuoti savo vaikų ateitimi. Kaip šią problemą sprendžia Vyriausybė? Ogi niekaip. Antai parama skirta šeimoms, norinčioms įsigyti būstą, buvo sumažinta – nuo 25 mln. iki 8 mln. Laukiančiųjų eilės kasdien auga. Nors buvo žadėti papildomi pinigai, konkrečių atsakymų iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos nėra“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

Pasak  politikės, socialdemokratų Seime teikiami pasiūlymai dėl būsto prieinamumo valdančiųjų konservatorių ir liberalų buvo ignoruoti.

„Siūlome padidinti  jaunos šeimos amžiaus ribą nuo 36 iki 40 metų, taip išplečiant paramą gaunančių žmonių ratą. Deja, valdantieji nė nesileidžia į kalbas – iškart viską atmeta „buldozeriu“. Neišgirdo mūsų ir tada, kai siūlėme sparčiai didinti municipalinio (savivaldybių), ekonominės klasės būsto pasiūlą Lietuvoje. Kodėl negalime pagaliau pasekti išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu ir žmonėms pasiūlyti savivaldybės būstą už prieinamą kainą?“ – klausia LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė.

Ji įspėja dėl klimpstančios daugiabučių renovacijos, nes ji darosi finansiškai nebepakeliama gyventojams. „Proga  atnaujinti senus namus – praleista: štai sostinėje – vos 7,7 proc. atnaujintų daugiabučių (apie 413 namų), o Lietuvos vidurkis – vos 12 proc. Renovacija tokia vangi, jog atrodo, kad ne tik mūsų vaikai, bet ir vaikaičiai gyvens energetiškai neefektyviuose, perpurčiamuose daugiabučiuose, kurie sunaudoja siaubingai daug energijos“, – vertina V. Blinkevičiūtė.

LSDP pirmininkė taip pat pažymi, kad, EBPO duomenimis  tik 3 proc. būstų Lietuvoje – socialiniai būstai. Tai, primena ji, mažiausias procentas tarp EBPO šalių.

R.Budbergytė: Vyriausybė galėtų leisti „išaldyti“ nuomos kainas

Tuo metu Seimo LSDP frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė teigia, jog dar prieš metus socialdemokratai kreipėsi į Vyriausybę su prašymu leisti savivaldybėms nustatyti maksimalią būsto nuomos kainą.

„Vyriausybė gali pasinaudoti Civiliniame kodekse (CK) numatytais įstatyminiais svertais ir „atšaldyti“ būsto rinką. CK straipsnyje „Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis“ numatyta Vyriausybės prerogatyva patvirtinti maksimalų nuomos mokesčio dydį. Kodėl Vyriausybė net nesvarsto tokios galimybės, nepaisant ekstremalaus nuomos brangimo nevaldomoje rinkoje?“ – klausia buvusi finansų ministrė R. Budbergytė.

Lietuvos banko (LB) sprendimai, anot politikės, taip pat vėluoja: komerciniai bankai nebuvo laiku įpareigoti pasidalinti palūkanų rizikomis su gyventojais. Europos centriniam bankui ir toliau keliant palūkanų normas, R. Budbergytė įspėja dėl neprognozuojamų padarinių.

„Dar prieš metus raginome LB įpareigoti kredito davėjus suteikti žmonėms galimybę rinktis paskolą su fiksuotomis palūkanomis. Juk kitose šalyse žmonės fiksuotas palūkanas renkasi gerokai dažniau, o kai kur jos sudaro net 90 proc. Gaila, kad  Lietuvoje bankai visada žiūrėjo tik savo interesų, tad dauguma jų net nesiūlė kreditavimo su fiksuotomis palūkanomis paslaugos. Tik dabar, palūkanoms mušant vis naujus rekordus krizei , LB atsitokėjo ir pristatė kelis pasiūlymus. Tačiau šiuos teisės aktus bus įmanoma priimti tik krizei atslūgus. Kur LB buvo anksčiau?“ – klausia ji.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: