Vaiko sveikata: į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kada apsilankyti pas specialistus?

Jūsų vaikas – sveikas. Tai diagnozė, kurios laukia ir tikisi visi tėvai. Nėra nieko baisiau nei matyti kenčiantį savo mažylį. Visgi gydytojai dar pastebi, kad tėvai vaikų sveikata neretai rūpinasi tik užpuolus ligai ar prireikus nunešti pažymą mokymo ar ugdymo įstaigai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kodėl vertėtų gydymo įstaigoje lankytis reguliariai, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pediatre, vaikų hematologe Agnija Vaščiūnaite.

Kokie signalai rodo, kad vertėtų kreiptis į gydytoją specialistą?

Vis dažniau vaikai skundžiasi prastėjančia rega, kenčia nuo nutukimo ir ydingos laikysenos. Įvedus nuotolinį mokymąsi ir praleidžiant didžiąją dienos dalį prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių, nukenčia ne tik rega, bet ir sumažėja fizinis aktyvumus. Vaikams nebūdinga sėsli kasdienybė daro įtaką augančiam kūno svoriui ir krypstančiam stuburui. Pastaruoju metu daugėja ir alergiškų vaikų.

Vaikų ligos, ypač lėtinės, neretai priklauso nuo jų amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikius iki vienerių metų gydytojams tenka nukreipti pas vaikų alergologus, nes tokio amžiaus vaikams išryškėja odos bėrimai ir kitos alergijos formos.

„Kai kūdikio veidas, lenkiamieji kūno paviršiai ar visas kūnas išbertas, oda yra išsausėjusi ar pleiskanoja, reikėtų atkreipti dėmesį. Jeigu dėl intensyvaus niežulio sutrinka kūdikio miegas, jis ima dažnai ir gausiai atpylinėti, viduriuoti (neretai su gleivių ar kraujo gyslelių priemaišomis), būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas vaikų alergologą bei atlikti alergologinius tyrimus“, – pataria gydytoja pediatrė Agnija Vaščiūnaitė.

Tėvai turėtų kreiptis į medikus ir pastebėję, kad jų kūdikis laiku nesivarto, nesėdi, neguguoja, nesišypso ar neužmezga akių kontakto. Ypač tai svarbu, jei buvo komplikuotas nėštumas ar gimdymas.

„Reikėtų susirūpinti, jei 2 metų vaikas nekalba žodžių junginiais, nežaidžia funkcinių žaidimų, pavyzdžiui, nevaizduoja, kad siurbia siurbliu, kalba telefonu, važiuoja mašinėle, vyresnis vaikas nežaidžia vaidybinių žaidimų su lėlėmis, mašinėlėmis, kai pats vaizduoja žmogų vorą ar princeses, – pataria gydytoja. – Pastebėję tokius raidos sutrikimus, gydytojai mažuosius pacientus nukreipia pas vaikų neurologą.“

Darželyje atsirandančios problemos

1–5 metų mažylius, ypač pradėjus lankyti darželį, dažnai užklumpa sloga, ausų uždegimas, miegodami jie ima knarkti. Pasitaiko, kad vėluoja tokio amžiaus vaikų kalbos raida. Visais šiais atvejais būtina gydytojo otorinolaringologo konsultacija.

Darželį lankantiems vaikams dažniau pasireiškia ir kvėpavimo takų obstrukcijos, kurios gali būti bronchų astmos pradžios požymis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas daugiau nei 5 kartus yra sirgęs obstrukciniu bronchitu, kai daug kosti, būna sunku kvėpuoti, pailgėja iškvėpimas, tokiu atveju reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija. Svarbu laiku pasirodyti gydytojui.

Šiek tiek vyresniems vaikams, dažniausiai iki 7 metų, atsiskleidžia laikysenos bėdos ir plokščiapadystė.

„Susirūpinti dėl plokščiapadystės reikėtų tuomet, jeigu penkerių–šešerių metų vaikui stovint pėdų vidinis kraštas virsta į vidų ar netaisyklingai nudėvimi batai. Tokio amžiaus vaikams būna augimo šuolis ir laikysena neretai tampa netaisyklinga. Įtarus plokščiapadystę ar netaisyklingą laikyseną, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų ortopedu-traumatologu.“

Nėra gerai, jei vaikas po ketvirtojo gimtadienio dienomis nelaiko šlapimo, o po penktojo – naktimis, mažylis nespėja nueiti į tualetą arba jam yra dažnos šlapimo organų infekcijos. Tokiais atvejais mažieji pacientai nukreipiami pas vaikų nefrologą. Tokio amžiaus berniukams pasitaiko ir apyvarpės angos susiaurėjimas – fimozė. Vertėtų kreiptis į vaikų urologą, jeigu tėvai pastebi, kad berniukui sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus laša šlapimas. Taip pat būtina specialisto konsultacija, jeigu berniukui būna dažni apyvarpės uždegimai ir net sulaukus 5 metų nepavyksta jos atitraukti.

Gydytoja pastebi, kad dažna ikimokyklinukų bėda yra ir vidurių užkietėjimas, nes būna, jog vaikai darželyje vengia tuštintis, o tėvai to nė nežino. Virškinimo problemos kamuoja ir pradėjusius eiti į mokyklą vaikus ir paauglius.

„Jei vaikas dažnai skundžiasi pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, pakitusiu apetitu, kosti naktį, rytais būna užkimęs, bet praeina per porą valandų, – reikėtų kreiptis į vaikų gastroenterologą, – sako A. Vaščiūnaitė. – Netaisyklinga, nesubalansuota mityba bet kurio amžiaus vaikams gali sukelti įvairių medžiagų trūkumą, geležies stokos mažakraujystę, netgi protinio ar fizinio vystymosi sulėtėjimą.“

Kokios problemos kamuoja šiuolaikinius vaikus?

Dar viena dažna vaikus iki 18 metų kamuojanti bėda – nutukimas. Pastaraisiais metais pastebimas nutukusių vaikų skaičiaus didėjimas. Tai lemia netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio. Tačiau vyresniems paaugliams gresia ir visiškai priešingo spektro sutrikimai – nervinė anoreksija ir bulimija.

„Vaikų ir paauglių nutukimas jau kurį laiką yra didėjanti problema visame pasaulyje. Per pandemiją sumažėjus vaikų fiziniam aktyvumui, praleidžiant gerokai daugiau laiko nei anksčiau prie kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių, sutrikus vaikų dienos režimui, ši problema tik dar labiau išryškėjo. Šiandien fiksuojami augantys nutukusių vaikų skaičiai, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pediatrė A. Vaščiūnaitė. – Siekiant išvengti nutukimo, labai svarbus yra vaiko dienos režimas, į kurį būtinai turi būti įtraukta aktyvių žaidimų, pasivaikščiojimai gryname ore, sporto užsiėmimai. Valgyti reikėtų daugiau mažiau tuo pačiu dienos metu, ne prie kompiuterio ar televizoriaus, susikoncentruojant į maistą, nenukreipiant dėmesio į kitas veiklas. Yra įrodyta, kad daug laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių, didėja vaikų nerimo sindromas, prastėja miego kokybė, taip pat dažniau nesąmoningai užkandžiaujama dar neišalkus. Todėl pasibaigus mokslo metams reikėtų mažiau laiko leisti prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių.“

Pastebima, kad vyresnius vaikus dažnai vargina ir streso, įtempto gyvenimo būdo, netinkamo dienos režimo sukelti įtampos galvos skausmai, tačiau tai taip pat gali būti ir prasidėjusios migrenos požymis. Tikslesnę negalavimų priežastį gali įvardyti tik vaiką apžiūrėjęs vaikų neurologas.

Didelė šiuolaikinių vaikų bėda yra ir netaisyklinga laikysena. Paaugliai sparčiai auga, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje, prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, dėl to formuojasi netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai, atsiranda regėjimo sutrikimų. Labai svarbu net tokiu sunkiu pandemijos metu palaikyti dienos režimą, išlikti fiziškai aktyviems, riboti prie kompiuterių ir išmaniųjų įrenginių praleidžiamą laiką, jei yra galimybė – kasdien bent valandą pasivaikščioti.

Tarp pamokų bent porą minučių reikėtų atlikti nugaros raumenims stiprinti skirtus pratimus, siekiant išvengti netaisyklingos laikysenos. Taip pat labai svarbu pailsinti akis kelias minutes žiūrint į toliau esantį objektą arba pro langą ir nepamiršti kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas akių ligų gydytoją.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: