Vaikų darželiai – lopšeliai Panevėžyje 1920-1940 metais

Panevėžio mieste Respublikos laikais nebuvo valstybinių vaikų darželių. Jų tinklą koordinavo privačios struktūros. Du vaikų darželius 4 dešimtmečio pradžioje Panevėžyje išlaikė Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius. Jos valdybą sudarė Vileišienė, Marcinkevičienė, Jasaitytė, Germanienė.

Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius pagrinde rūpinosi neturtingų vaikų šelpimu. Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius veikė nuo 1931 metų kovo mėnesio. Šie darželiai buvo skirti biednuomenės vaikams. Juos lankė darbininkų vaikai. Dalis tėvų buvo bedarbiai.

1935 metų duomenimis pirmaisis darželis įkurtas 1931 metų birželio 1 dieną. Jame buvo 72 vaikai. Jame buvo 2 skyriai. Pirmas skyrius 4-5 metų vaikams, o antrasis 6 metų. Čia vyukdavo užsiėmimai nuo 8 val. iki 13 valandos. Vaikai apaunami gerais batukais, perengiami gražiais rūbeliais. Išeidami į namus tuos rūbelius jie palikdavo ir persirengdavo savais rūbeliais.

Vaikai darželyje siuvinėjo, karpė. Vaikams čia labiau patikdavo negu namuose. Į šį darželį rinkdavosi vaikai iš Radviliškio, Šiaulių, Pušaloto gatvių, kur gyventojai buvo neturtingiausi. Vaikai rinkdavosi jau 6 valandą, nors darželis pradeda darbą tik 8 valandą ryto. Patalpa darželiui buvo ankšta. Nuo įkūrimo vadovavo Adomkevičiūtė- Norkienė, o pavaduotoja Pr. Žąsinaitė. Tame darželyje vaikai kartą gaudavo nemokamai pavalgyti.

1933-1935 metais Panevėžyje veikė draugijos įkurtas vaikų darželis inteligentų vaikams. Jis buvo Plūkių gatvėje. Bet jo veikimas nebuvo ilgas. Jis buvo privatus ir už paslaugą reikėjo mokėti. Mėnesinis mokestis siekė 10-15 litų. Jame buvo duodama tik arbatos. Dalis gyventojų piktinosi, kad vaikų darželis yra tik inteligentų vaikams. Bet čia rinkdavosi mažai vaikų. 1935 metais tas vaikų darželis buvo uždarytas. Vietoj jo 1935 metais buvo atidarytas antras vaikų darželis biednuomenės vaikams. Jis buvo nemokamas ir skirtas Senamiesčio gatvės vaikams.

Draugija skirdavo į metus 1506 litus, miesto savivaldybė 1200 litų. Taip pat draugijos buvo gaunamos lėšos iš loterijų ir panašių renginių. Darželiai veikė privačiuose namuose ir patalpos buvo gana ankštos. Tame pačiame kambaryje buvo ir drabužinė ir prausykla ir virtuvė. Nebuvo žaidimo aikštelių. Kieme dažniausiai būdavo tik smėlio dėžė.

Šv. Vincento ir Paulo draugija išlaikė vaikų lopšelį Tiškevičiaus aikštėje. Šis lopšelis veikė nuo 1920 metų. 1927 metais jo valdymą perėmė Šv. Vincento ir Paulo draugija. Iki 1937 metų šį lopšelį lankė 514 kūdikių. Lopšelyje kai kurie vaikai buvo visai našlaičiai. Kai kurių motinos sėdėjo kalėjime. Dalis kūdikių buvo palikti tėvų. Draugijos lėšas gaudavo iš rėmėjų. Dalį lėšų skirdavo draugijoms ir miesto savivaldybė.

1930 metais Šv. Vincento ir Paulo draugijos atidarytas vaikų darželis Varnaičių gatvėje. 1933 metais spalio- lapkričio mėnesį jis perkeltas į Šiaulių gatvę. 1933 metais lapkričio 26 dieną iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos.

Spaudos duomenimis viso Lietuvoje 1934 metais buvo 80 darželių ir dirbo juose 97 mokytojai. Lietuviškų darželių buvo 58 su 70 mokytojų, žydų 15 su 19 mokytojų, lenkiškų 5 su 5 mokytojais, vokiškų 1 su 2 mokytojais ir rusiškų 1 su 1 mokytoju.

1939 metais Panevėžyje buvo 2 Lietuvos vaiko draugijos darželiai Senamiesčio ir Pušaloto gatvėse.

1939 metais Panevėžyje spalio- lapkričio mėnesį įsteigtas Senamiesčio parapijos iniciatyva katalikų vaikams darželis.

Panevėžyje nemažai buvo ir kitų tautų. Prie žydų „Javnės“ gimnazijos buvo atidarytas vaikų darželis.

1940 metais Lietuvoje buvo apie 200 vaikų darželių: 148 lietuvių, 31 žydų, 4 vokiečių, 12 mišrių. Valstybinis darželių tinklas nebuvo sukurtas.