Vaikų plokščiapėdystė gali turėti įtakos sąnarių būklei vyresniame amžiuje: kada vertėtų sunerimti

„X” formos kelių deformacija arba „genu valgum“ (vert. iš lot.: kelio skausmas) vaikystėje nustatoma maždaug 75 proc. mažylių nuo 3-ejų iki 5-erių metų amžiaus. Dažnu atveju tam įtakos turi pėdų kompensacinė pronacija (pėdos krypimas į vidų). 99 proc. šių atvejų susitvarko savaime, be papildomų medicininių priemonių apie 7-tus – 8-tus gyvenimo metus.

Tačiau ką daryti tuomet, kai mažieji pradeda stovėti, tačiau jų pėdos yra plokščios arba keliai per toli vienas nuo kito ir priešingai?

„Ortopro“ klinikos vaikų ortopedas – traumatologas Aleksandras Žuk sako, jog dėl berniukų bei mergaičių, kurie negali stovėti suglaudę kulkšnių, nes jų keliai trukdo tai padaryti, kreipiamasi gan dažnai, o 40 proc., vaikų nuo 3-ejų iki 6-erių  metų pasireiškia ir plokščiapėdystė.

„Esant pronacijai, santykinai padidėja plokščiapėdystė, todėl vaikui, sulaukus 4 – 5 metų, rekomenduoju pasirodyti patikrai, ar nėra fiziologinės raidos sutrikimų. Ankstyvame amžiuje šių anomalijų dažniausia priežastis – silpnas kojų lankas – „arka“. Vaikui augant šis lankas vystosi ir stiprėja, todėl tėvai neturėtų per daug jaudintis dėl kelių ir pėdų problemų ankstyvame amžiuje, nes dauguma jų išsisprendžia savaime, lankui sustiprėjus“, – nurodo gydytojas A. Žuk.

Vis dėlto, specialistas pastebi, kad daugėja paauglių, kuriems šios deformacijos neišnyko ir iš to vystosi laikysenos bei eisenos problemos.

„Tėvams dėl vaiko eisenos vertėtų sunerimti tuomet, kai jis yra vyresnis nei penkerių metų ir vis dar turi plokščiapėdystę arba jei plokščiapėdystė sukelia skausmą, diskomfortą ar neįprastą vaikščiojimo stilių. Tada būtina kreiptis į vaikų ortopedą – traumatologą, kad šis apžiūrėtų pėdas ir laiku padėtų mažajam pacientui“, – teigia „Ortopro“ klinikos vaikų ortopedas – traumatologas.

Kuo galime padėti vaikams? Specialios avalynės gamybą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį pataria gydytojas – nuolatinė fizinė veikla. Aktyviai judant stiprėja raumenys, sausgyslės ir kaulai, o tai padeda išvengti su eisena bei laikysena susijusių problemų. Taip pat mažyliai turėtų gauti pakankamai vitamino D, kuris stiprina imuninę sistemą, padeda palaikyti kaulų ir raumenų normalią būklę.

„Nemažiau svarbu pasirūpinti, jog vaikai neavėtų senų batų, taip pat nenešiotų kitų išaugtos avalynės, kadangi ši jau gali būti nudėvėta netinkamai. Reikėtų stebėti batų padus bei kuriuose vietose atsiranda didžiausias nusidėvėjimas. Avalynės vidinio krašto nusidėvėjimas – tai pronacijos ar plokščiapėdystės požymis, kurio nereikėtų ignoruoti, – teigia gydytojas A. Žuk. – Vaikams, turintiems plokščiapėdystę arba „X“ pronaciją, reikėtų avėti specialius palaikančius batus, kurie suteiktų papildomą atramą ir stabilumą. Taip pat reikėtų rinktis batus su nesilankstančia ir tvirta kulno atrama, kadangi taip bus sumažintas kiekvieno žingsnio poveikis. Visuomet rekomenduoju dėvėti individualią ortopedinę avalynę arba naudoti įdėklus į batus. Tokios avalynės gamybą 100 proc. kompensuoja Ligonių kasa – tėvams tereikia kreiptis į vaikų gydytoją ortopedą – traumatologą, kad šis išrašytų siuntimą“.

Kas lemia „X” formos kelių deformacija ir plokščiapėdystę vaikystėje

Fiziologiniai veiksniai, susiję su vaiko normaliu augimu ir vystymusi.

Paveldimumas, genetika.

Raumenų disbalansas.

Antsvoris, dėl kurio padidėja kelių ir pėdų apkrova.

Kiti sutrikimai, pvz., rachitas (vitamino D trūkumas) ar artritas.