„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė (asm. nuotr.)

Vaistininkė apie kremų nuo saulės matematiką, soliariumą prieš atostogas ir odos apsaugą

Jau po karštų savaitgalių į vaistines kreipiasi pirmieji nukentėję poilsiautojai. Varvanti nosis, dėl pūslelinės apšašusios lūpos ir iki raudonumo saulės nudeginta oda – dažniausiai pasitaikantys nusiskundimai, sako vaistininkė.  

„Net ir pusvalandis saulės atokaitoje be apsauginio kremo nuo saulės sukelia stiprius odos nudegimus. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai UVB spinduliai, bet už juos yra pavojingesni UVA spinduliai, kurie prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius sukeldami vėžinius susirgimus, skatindami odos pigmentaciją bei priešlaikinį senėjimą. Apsauginio kremo nuo saulės nereiktų pamiršti ne tik vykstant atostogauti į šiltuosius kraštus, bet ir poilsiaujant Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.

Ji taip pat primena, kad vartojant kai kuriuos vaistus nerekomenduojama degintis saulėje, mat gali atsirasti alerginiai bėrimai.

„Jei žmogus skausmui malšinti naudoja tepalą su ketoprofenu, tuomet ta vieta nuo saulės turi būti apsaugota drabužiais. Nerekomenduojama būti saulėje vartojant jonažolės arbatą ar preparatus, kai kuriuos antibiotikus, hormoninius vaistus bei diuretikus“, – vardija K. Šnirpūnienė.

Kremas nuo saulės – su cheminiais ar mineraliniais filtrais?

Visus kremus nuo saulės galima suskirstyti į dvi grupes – su cheminiais ir mineraliniais filtrais. Pirmosios grupės kremuose esančios cheminės medžiagos prasiskverbia į odą ir ten neutralizuoja saulės spindulių kenksmingą poveikį. Tam reikia laiko, todėl apsauginį kremą reikia tepti 30 minučių prieš einant iš namų.

„Šių kremų privalumas – jie nėra brangūs, juos lengva rasti ne tik vaistinėse, bet ir paprastose parduotuvėse, užtepti jie lengvai susigeria ir nepalieka ant odos balkšvų dėmių. Tačiau jie silpnai apsaugo nuo UVA spindulių, netinka vaikams, nes jų oda jautresnė cheminėms medžiagoms, kurios gali alergizuoti vaiką ar sukelti sisteminį nepageidaujamą poveikį“, –  tvirtina vaistininkė.

Mineralinių kremų nuo saulės sudėtyje yra cinko arba titano oksido. Šios medžiagos tiesiog atspindi abiejų rūšių žalingus saulės spindulius – jos puikiai tinka vaikams. Tačiau šie kremai paprastai būna brangesni.

„Nors ir yra kremų su užrašais, kad jie tinka kūdikiams nuo gimimo, vis tik kūdikius iki 6 mėnesių nerekomenduoju tepti šiais kremais. Dėl perkaitimo, dehidratacijos pavojaus, jautrios odos, geriau kūdikius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių uždangomis, nebūti lauke ilgai, kai temperatūra aukšta, eiti į lauką anksti ryte ar pavakary“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.

Saulės matematika

Dalis žmonių klaidingai galvoja, kad kuo kremo SPF didesnis, tuo apsauga nuo saulės spindulių stipresnė. Anot vaistininkės, iš tiesų skirtumai yra nedideli. Pavyzdžiui, kremas su SPF 20 apsaugo nuo maždaug 90 proc. UVB spindulių, SPF 30 – 96 proc., o SPF 50 – 98 proc.

„Jei kremas tepamas vaikui, jei žmogus alergiškas saulės spinduliams, jei neseniai atliktos procedūros odai – šveitimas, balinimas, lazerinės procedūros – reiktų rinktis kremą su SPF 50. Kitu atveju užtenka ir SPF 30 ar mažesnio. Tačiau kuo SPF mažesnis, tuo dažniau kremu reikia teptis. Pavyzdžiui, jei SPF 30, tai žmogus, kuris nenaudodamas kremo įdega per 10 min, su kremu gaus apsaugą nuo UVB 300-ams min., o apsauga nuo UVA spindulių bus tris kartus trumpesnė – tik 100 min. Taigi saulėje bus galima saugiai būti apie 1,5-2 valandas“, – aiškina K. Šnirpūnienė.

Ji priduria, kad vandens ar prakaito lašeliai silpnina apsauginės priemonės veikimą, todėl po maudynių ar suprakaitavus, reikia odą nusausinti, o jei kremas neatsparus vandeniui – jį reikia tepti po kiekvienų maudynių.

„Kremo stiprumą taip pat žymi PPD rodiklis, kuris parodo, kiek kartų sumažėja odos sugeriama UVA spinduliuotė. Didžiausias PPD yra 42, tai reiškia, kad apsaugą nuo UVA spinduliuotės kremas padidina 42-iem proc.“, – pažymi vaistininkė.

Ar galima soliariume „paruošti“ odą?

Renkantis apsaugines priemones nuo saulės, reikia atkreipti dėmesį į odos tipą. Sausai odai tinka priemonės su mineraliniais aliejais ar papildomomis drėkinančiomis medžiagomis, normaliai odai tinka neriebūs kremai, losjonai, o riebiai odai – kremai vandens pagrindu. Vaikams K. Šnirpūnienė pataria rinktis pienelio tipo apsaugą, mat ji lengvai susigeria, o jei reikia veido apsaugos būnant su makiažu – miglą.

„Net jei vasaros metu yra debesuota, kremą nuo saulės vis tiek reikėtų naudoti, nes spinduliai prasiskverbia pro debesis ir veikia odą. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį mūsų klimate apsauginio kremo prireiks rečiau, nebent diena saulėta ir planuojate daug laiko praleisti lauke, o jūsų oda šviesi ir jautri saulės spinduliams“, – pataria vaistininkė.

Dalis žmonių prieš vykdami atostogauti mėgsta „paruošti“ savo odą soliariumuose. Deja, net ir su „paruošta“ oda būtina naudoti kremus nuo saulės, mat įdegis suteikia tik gražią išvaizdą, bet ne apsaugą nuo saulės spindulių žalos.

„Labai svarbu lankantis soliariumuose laikytis kelių taisyklių. Pirmas deginimasis turi užtrukti ne ilgiau kaip 5 min., apskritai degintis galima ne ilgiau kaip 20 min. Deginimosi kursas turėtų būti ne ilgesnis nei 8 seansai, lankantis soliariume kas antrą-trečią dieną. Soliariume būtina nepamiršti naudoti specialius kremus ir akis nuo spindulių apsaugančius akinius. Nesilaikant šių rekomendacijų, žala odai bus tokia pati, kaip ir neatsakingai deginantis saulėje: odos vėžio rizika, pigmentinės dėmės ir odos elastingumo mažėjimas“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: