Prezidentui Gitanui Nausėdai remiant idėją atsisakyti privalomų pensijų anuitetų, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas akcentuoja, kad šiuo klausimu nereikėtų skubėti. Anot jo, dabar svarbu įvertinti nuo sausio įsigaliojusios antros pakopos pensijų reformos rezultatus.
„Aš manau, kad tikrai nereikia skubėti. Dabar vyksta tas pinigų atsiėmimas, pasižiūrėsime, kiek žmonių pinigus atsiims, kiek žmonių liks, galbūt kažkas grįš kaupti. Tikrai reikia pasižiūrėti neskubant šitą klausimą. Argumentai dėl anuitetų panaikinimo yra aiškūs. Taip pat yra argumentai ir dėl anuitetų palikimo“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.
„Tai yra Vyriausybės sprendimas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai turi savo nuomonę ir turi pagrįstą nuomonę, su savo argumentais. Tai tikrai, manau, kad skubėti nėra kur. Reikia pasižiūrėti šio pinigų atsiėmimo rezultatus ir tada priimti sprendimą“, – tęsė jis.
Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.
„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.
Kaip skelbta, antradienį prezidentas Gitanas Nausėda sakė, jog remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.
Pats finansų ministras antradienį teigė, kad dėl anuiteto klausimo daugelis gyventojų kaupimą antroje pensijų pakopoje laiko mažiau patrauklia investavimo priemone nei ji galėtų būti. Pasak K. Vaitiekūno, gyventojams kyla klausimas, ar iš pensijų fondų pasitraukus daug žmonių, anuitetai bus tvarūs.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, per pirmą metų ketvirtį iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, kaupti liko apie 850 tūkst. gyventojų.
Pensijų fondai iš viso neteko 4,4 mlrd. eurų turto – jis sumažėjo iki 6,2 mlrd. eurų arba iki maždaug tokio dydžio, kiek siekė 2023 m. viduryje.
Marta Kraujelytė (ELTA)
