Valdančioji koalicija: gaisrininkų, sportininkų, pedagogų ir melžėjų godos

Į valdančiąją koaliciją susibūrę Biržų politikai tarėsi, kaip tobulinti gaisrininkų darbą, kaip neatidaryti Kirdonių Pandoros skrynios ir kaip nepaslysti ant būsimo arenos ledo.

Trečiadienį savivaldybėje vyko Biržų savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos posėdis. Valdyti visuomet smagu, greičiausiai todėl posėdžio dalyviai rinkosi gerai nusiteikę ir linkę pokštauti. Meras Valdemaras Valkiūnas apsižvalgęs iškart pasigedo tarybos narės Audronės Garšvaitės. Jos partijos bičiuliui Alfridui Jozėnui teko skubiai ieškoti kolegės telefonu ir primygtinai kviesti kuo greičiau atvyktiPasak posėdžiui pirmininkavusios vicemerės Irutės Varzienės, pagrindinis susirinkimo tikslas yra apsvarstyti keturis aktualiausius klausimus ir nuspręsti, ar su jais susiję sprendimų projektai bus teikiami gruodžio mėnesio savivaldybės tarybos posėdžiui.

Gaisrų gesinimas – savanorių reikalas?

Pirmasis svarstomas klausimas buvo skirtas Biržų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybai. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Audrio Muko, 2014 metais buvo priimtas Priešgaisrinės saugos įstatymas, kuris įteisino savanorių ugniagesių veiklą mūsų šalyje. Dabar savivaldybėje gauta Vidaus reikalų ministerijos parengta rekomendacija, kurioje siūloma pakeisti savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatus, kad prie dirbančių ugniagesių komandų būtų buriami savanoriai ugniagesiai. Iš pirmo žvilgsnio tai gera ir pozityvi idėja, tokia praktika egzistuoja beveik visose Europos šalyse. Bėda ta, kad nėra poįstatyminių aktų, apibrėžiančių savanorio ugniagesio statusą, jo pareigas ir teises, socialines ir kitas garantijas. Pasak A. Muko, savanorių ugniagesių veiklai neišvengiamai reikės papildomų lėšų, o jų nėra skiriama. Be to, išplatintas respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos kreipimasis, kuriame savivaldybės kviečiamos nekeisti dabar galiojančių nuostatų, kol nebus tinkamai suderinti visi teisiniai klausimai, susiję su savanorių ugniagesių veikla. Kadangi ankstesniais metais buvo bandymų naikinti kai kurias rajone esančias ugniagesių komandas, posėdžio dalyviai gana audringai reagavo į pasiūlymą.

Kai kam atrodė, kad savanoriai – tai Trojos arklys, pasiųstas sunaikinti šlovingoms kaimo gaisrinėms. Nuosaikesni atstovai sakė, kad pirma savanorius reikia apmokyti, apdrausti ir kitaip paruošti, o po to leisti dirbti šį darbą. Treti gi svarstė, kad ir taip visi aplinkiniai susirenka, kai kaimyno tvartas dega, kam dar ta savanorystė.

Visa koalicija vieningai nusprendė Biržų savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos nuostatų nekeisti, o į kitą posėdį pasikviesti šios tarnybos vadą Kęstutį Vaičaitį ir išklausyti jo nuomonę apie savanorišką pagalbą.

Atgal į ateitį

Greta legendų apie amžinąjį žydą, Skrajojančio olando laivą bei Pandoros skrynią, į tą pačią kategoriją Biržuose taiko istorija apie Kirdonių daugiafunkcinį centrą. Jis vis iškylantis ir vėl nugrimztantis į kasdienybės užmarštį, slepiantis galybę dar neišviešintų paslapčių. Tai objektas, su kuriuo neatsargiai besielgiantys politikai gali susilaukti daugybės bėdų ir nelaimių. Bet tarybos nariai – drąsūs žmonės, todėl vėl ėmėsi kedenti centro statusą. Pasak I. Varzienės, šiomis dienomis galų gale Kirdonių objektas „priduotas“. Dabar daugiafunkcinis centras gali vykdyti veiklą, ir savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė pasiūlė, kad šis centras taptų savarankiška įstaiga. Tokia esanti daugiafunkcinių centrų gyvavimo praktika. Jei koalicija pritars, šis klausimas bus svarstomas gruodžio mėnesio tarybos posėdyje.

Argumentus „už“ dėstė Švietimo skyriaus vedėja. Pasak jos, dabar vyksta pastato teisinės registracijos procedūra, ir visas turtas bus perduotas pagal panaudos sutartį arba Pabiržės pagrindinei mokyklai, arba naujai įsteigtai biudžetinei įstaigai. G. Gutauskienės nuomone, savarankiška įstaiga veiktų efektyviau nei Pabiržės mokyklos padalinys. Šiuo metu centre yra tik ikimokyklinio ugdymo grupė, kuri dirba nuo rugsėjo mėnesio. Paskaičiuota, kad etatų skaičius liktų toks pat, išlaidos darbo užmokesčiui abiem atvejais būtų panašios, skirtumas per metus sudarytų kelias dešimtis litų. Vedėjos manymu, būdamas savarankiškas ir turėdamas aktyvų vadovą, Kirdonių daugiafunkcinis centras galėtų žymiai daugiau nuveikti vietos žmonių labui.

„Aš dabar jaučiuosi nei šiaip, nei taip. Dar visai neseniai buvo aiškinama, kad visais atžvilgiais geriausia, jog Kirdonių centras būtų Pabiržės pagrindinės mokyklos skyriumi. Dabar aiškinama priešingai. Tai kažkuriame etape arba buvo neišsiaiškinta ir neapskaičiuota, arba kažkas yra slepiama. Gal yra žmogus, kuriam ten reikia vietos?“, – piktinosi A. Garšvaitė.

I. Varzienė sutiko, kad toks blaškymasis nėra gerai, bet norima siekti geresnio varianto. Prisimindama jau vykusią centro vadovės skyrimo istoriją, vicemerė sakė abejojanti Pabiržės mokyklos direktoriaus kompetencija. „Man labai norėtųsi depolitizuoti šį centrą, kad tai nebūtų Audriaus Šimo daugiafunkcinis centras. Man norisi, kad šio centro direktorius būtų stiprus žmogus ir telktų bendruomenę, kad jis būtų tikras centro šeimininkas. Prisiminkime, kaip dėl šio projekto virė aistros, kiek buvo suvelta ekonominių, ūkinių ir, svarbiausia, politinių dalykų. Blaiviai mąstyti ir spręsti nebuvo sąlygų. Nebuvo panašaus analogo, praktikos ir patirties – pirmą kartą steigėme tokį darinį“, – sakė I. Varzienė.

Reikalingumu keisti jau esamą padėtį abejojo ir kiti susirinkimo dalyviai. Vieni siūlė penkerius metus centrą palikti mokyklos pavaldumui, kiti pritarė naujos įstaigos sukūrimui.

Administracijos direktoriaus Rimanto Paužos nuomone, savarankiška įstaiga yra geriau. O prijungtas prie Pabiržės mokyklos centras buvo, anot direktoriaus, „iš ašarų ir bėdos“, nes reikėjo pradėti dirbti ikimokyklinio ugdymo grupei. „Jei norime, kad tas centras gyventų pilnateisį gyvenimą, tai daugiau šansų bus, jei tai bus atskira įstaiga. Savivaldybė yra ne pelno siekianti akcinė bendrovė, o tam tikras socialines funkcijas atliekanti įstaiga ir niekada pelningai nedirbs. Jos pareiga rūpintis kaimuose esančiomis mokyklomis, medpunktais bei kitais socialines paslaugas teikiančiais objektais“, – sakė R. Pauža.

Nors ir klegėdami, bet balsų dauguma posėdžio dalyviai pritarė Kirdonių daugiafunkcinio centro statuso keitimui.

Gimimą teko atidėti

Mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė dėl sporto valdymo struktūros reorganizavimo rajone. Pasak A. Muko, Biržų savivaldybė šalyje liko turbūt vienintelė, kurioje sporto reikalai neturi vieningo koordinavimo. Yra moksleivių sportas, suaugusių sportas, atskiros sporto bazės. Daugumoje savivaldybių yra įkurti sporto centrai, kurie rūpinasi sportu ir sporto bazėmis centralizuotai. Prie jų prijungtos ir sporto mokyklos. Susiklostė paradoksali situacija, kad rajone nėra kam organizuoti sporto renginių. Pasak A. Muko, yra keli būdai toki centrą sukurti Biržuose. Didžiausia problema – sporto mokyklos trenerių perėjimas į sporto centrą, kadangi keičiasi jų pavaldumas – iš pedagogų jie tampa treneriais su Kūno kultūros ir sporto departamento vėliava. Kadangi trenerio statusas nėra tiksliai apibrėžtas, dabar departamente ruošiami dokumentai Vyriausybei. Pranešėjo žiniomis, departamentas stengsis, kad trenerių pagrindinis uždavinys būtų siekti aukštesnio sportinio meistriškumo rezultatų, o ne apsiriboti bendrąja kūno
kultūra. Todėl A. Mukas siūlė palūkėti ir gruodžio mėnesio tarybos posėdyje klausimo dėl sporto centro įkūrimo nesvarstyti.

Amžiaus statybos kronikos

Pasitarimo finalui teko klausimas dėl sporto ir sveikatingumo komplekso statybos. Pasak R. Paužos, reikia apsispręsti ir judėti toliau. Tačiau tam reikalingas savivaldybės tarybos sprendimas, įpareigojantis administraciją rengti investicinį projektą bei kitus projektavimo darbus. Jei gruodžio mėnesį tai būtų „palaiminta“, kitais metais šiam projektui jau būtų galima naudoti Vyriausybės investicijų programos (VIP) lėšas. „Kokia tikimybė, kad jis bus pastatytas?“ – klausė A. Garšvaitė. Pasak R. Paužos, viskas priklauso nuo finansavimo. Yra trys galimi pinigų šaltiniai. Pirma, tai VIP lėšos, kuriomis po trupinį statyba vyktų gal dešimtmetį. Antra, palanki lobistinė veikla, per kurią pavyktų pasiekti, kad Vyriausybės nutarimu Biržams būtų skirta reikalinga lėšų suma komplekso statybai. Trečias variantas – koncesija.

Kilo įprastas erzelis dėl formos ir turinio, kitaip tariant, dėl komplekso vietos ir jo sudedamųjų dalių. Daugiausia abejonių garbiems politikams kėlė ledo arena, nors R. Pauža kantriai aiškino, kad ledo arena yra tas veiksnys, kuris leidžia generuoti papildomus pinigus ir šilumą baseinui išlaikyti. Tokia simbiozė leistų sumažinti energetinius komplekso išlaikymo kaštus per metus kone 120 tūkstančių eurų. Be to, ledo arena gali būti patrauklesnė koncesininkui.

Triukšmaudami ir šurmuliuodami koalicijos politikai nusprendė teikti klausimą dėl sporto ir sveikatingumo komplekso statybos kitam savivaldybės tarybos posėdžiui.

Keturis klausimus koalicija apsvarstė žaibiškai – viso labo per niekingas pusantros valandos. Gal konstruktyviam darbui įtakos turėjo ir vieno politiko posėdžio pradžioje išreikštas pageidavimas dirbti greitai, nes jo laukia… vakarinis karvių melžimas. Kas žino.

Geroji posėdyje paskelbta žinia yra ta, kad gruodžio 22 dieną Biržų pilyje vyks labdaros vakaras. Jo mecenatas – meras V. Valkiūnas, o koncertuos pianistas Petras Geniušas. Renginio metu suaukotos lėšos bus skirtos vaikų šeimynoms paremti.

O šventės laukimas ir yra šventė.

 

Antanas Vaičeliūnas
Nuotraukoje: Apie savanorius ugniagesius ir planuojamą įkurti sporto centrą kalbėjo Biržų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Mukas (antras iš kairės).

siaures_rytai


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: