Valdžios skuboti užmojai galimai pažeidžia ES teisę

Gausybę inovacijų į mūsų kasdienį gyvenimą galinčio atnešti 5G ryšio įvedimas ir jo saugumas tapo vienomis svarbiausių temų daugybės šalių politikų darbotvarkėse. Ne išimtis – ir Lietuva. Visgi dėl nacionalinio saugumo susirūpinusios mūsų šalies valdžios užmojai reguliuoti 5G ryšio įvedimą galimai perlenkia lazdą, įspėja ekspertai. Mažiau nei prieš mėnesį dienos šviesą išvydusiame Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte įrašyti siūlymai tikrinti šiuo metu veiklą vykdančius ryšio operatorius ir jų įrangą, kuri net nesusijusi su naujausios kartos ryšio įvedimu, panašu, gali sukelti ir teisinių problemų. Jau nekalbant apie gresiančią ekonominę žalą ir pabrangusias paslaugas.

Nori tikrinti visą įrangą

Balandžio viduryje Seime pristatytas Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas „Huawei“ vadovą Baltijos šalyse Ricky Chen labiausiai nustebino dėl to, kad jis gali sudaryti galimybę tikrinti ir tuos ryšio operatorius, kuriems radijo dažniai buvo suteikti iki praėjusių metų pabaigos.

„Kitaip sakant, jei priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą, būtų įvesta patikra atgaline data. Taip pat, remiantis juo, būtų tikrinamos ir 5G ryšio paslaugoms teikti skirtais radijo dažniais nesinaudojančios įmonės. Tad tikrintojų dėmesio susilauktų su šiuo naujausios kartos ryšiu nesusijusi operatorių įranga ir sandoriai dėl aparatūros, įrenginių bei programinės įrangos įsigijimo. Tokia patikra neatitinka proporcingumo teisėkūroje principo, kad pasirinktas teisinės reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą“, – teigia R. Chen.

Jis aiškina, kad iki šiol saugų 5G ryšio įvedimą garantavo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Remiantis juo, 5G ryšio paslaugas planuojančios tiekti įmonės buvo įtrauktos į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, įtvirtintas ir jų sandorių dėl aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo patikros mechanizmas. Dabar užsimota tikrinti ir ankstesnės kartos ryšį bei kur kas daugiau techninių elementų.

„Jei atsakingos institucijos nustatytų, kad kažkurio gamintojo ar tiekėjo įranga neatitinka nacionalinių saugumo interesų, operatoriai privalėtų ją pakeisti atitinkančia nacionalinio saugumo interesus įranga.. Toks reikalavimas būtų taikomas iš esmės visai operatorių naudojamai įrangai, kuri yra eksploatuojama jau ne vienerius metus ir visiškai nesusijusi su naujausios kartos ryšio technologijomis. Be to, tai apimtų ne tik jautriąsias technologijas, bet ir pasyvią įrangą, pavyzdžiui, antenas“, – problemas vardina  „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse.

Nepasekė kitų šalių pavyzdžiu

Ricky Chen pabrėžia, kad Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas paveiktų ir tas įmones, kurios neplanuoja tiekti 5G ryšio paslaugų ir nėra įtrauktos į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą. Apie tokį dirbtinį konkurencijos ribojimas su nacionaliniu saugumu nesusijusiuose rinkos segmentuose turėjo būti pranešta Europos Komisijai (EK).

„Esant ketinimams priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus, teikiant visuomenės paslaugas ar draudžiant naudoti tam tikrus gaminius, apie juos būtina informuoti EK. Taip elgtis įpareigoja 2015 m. rugsėjo 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnis“ – apie susidariusią situaciją kalba „Huawei“ atstovas.

Jis priduria, kad privaloma EK pateikti pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, o jai jį gavus – trims mėnesiams atidėti techninio reglamento priėmimą. Tokiu keliu pasekė Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Estija.

„Neturime informacijos apie tai, ar Lietuva pateikė tokį pranešimą. Kitaip pasielgė kitos Europos šalys, kurios EK pateikė informaciją apie planuojamus teisės aktus, reglamentuojančius 5G ryšio tinklui infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą“, – apibendrina R. Chen.

Gresia didžiulė ekonominė žala

Dėl įstatymo pataisų iniciatorių noro reguliuoti ne tik su 5G ryšio tinklu susijusios įrangos naudojimą, gali kilti ne tik teisinių grėsmių, bet ir galimybė ryšio operatoriams patirti nemenkų finansinių nuostolių, perspėja „Huawei“ vadovas Baltijos šalyse.

„Šiuo metu tinklo įrangą teikia trys tokios įrangos gamintojai – „Ericsson“, „Huawei“ ir „Nokia“. Jei bent vienas iš šių gamintojų būtų pripažintas nepatikimu, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti jo įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų nuo dešimties iki šimtų milijonų eurų“, – kalba R. Chen.

Jis priduria, kad toks sprendimas netgi leistų susidaryti tinklo įrangos tiekėjų duopolijai ar net monopolijai, kas didintų operatorių kaštus įsigyjant tinklo įrangą. Dėl mažesnės konkurencijos ir didesnių tinklo įrangos kainų galimai didėtų ryšio paslaugų kaina.

„Tenka apgailestauti, kad įstatymo projekto rengėjai nepateikia informacijos, kiek išaugtų 5G ryšio tinklo diegimo kaina pašalinus vieną iš įrangos tiekėjų. Visgi vien Europoje kitokių pavyzdžių yra nemažai – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės atvirai ir skaidriai deklaravo, kaip keistųsi 5G ryšio tinklo diegimo kaina ir kokias papildomas išlaidas patirtų verslas ir vartotojai. Taip pat, kiek galimai vėluotų ryšio tinklo diegimo darbai“, – apie sveikintiną kitų šalių patirtį kalba R. Chen.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: