Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Panevėžio departamentas 1920-1940 metais

Iki departamento įsteigimo buvo nueitas gana ilgas kelias. Iš pradžių politiniais reikalais užsiiminėjo krašto apsaugos ministerija. Joje  buvo žvalgybos skyrius.  Kriminalinės policijos įkūrimo data laikoma 1918 metų  spalio 27. 1919 metais sausio 19 dieną vidaus reikalų ministerijoje paskirtas vadovas tvarkyti kriminalinei sričiai. 1923 metais politinis sekimas perduotas vidaus reikalų ministerijai.

Dar 1920 metais atsirado Panevėžio apskrities slaptasis kriminalinės milicijos agentas. Jo pagrindinė funkcija buvo tirti kriminalinius nusikaltimus. Veikė ir politinė policija. Ji pavaldi Krašto apsaugos ministerijai. 1921 metų sausį Panevėžyje areštuota kareivių komunistinė organizacija.  Nuo 1921  metų vasario 22 dienos iki 1923  metų rugpjūčio 13 dienos buvo kriminalinio punkto vedėjas. Jis su pavaldiniais tyrė kriminalinius nusikaltimus.

1923 metais rugpjūčio 13 dieną vidaus ir užsienio politinis sekimas perduotas vidaus reikalų ministerijai ir pavadintas politine policija.  Nuo 1923 metų rugpjūčio 13 dienos iki 1927 metų birželio 1 dienos Panevėžyje buvo policijos punktas su 2 skyriais: ,, A“ – politinis skyrius ir  „B“ – kriminalinis skyrius. ,, A“ skyrius užsiiminėjo politinėmis bylomis. 1924 metais už politinę veiklą nuteista 30 asmenų. 1924 metais Panevėžyje sulaikyta studentė  Rapoportaitė Sonia. Pas ją išimta daug komunistinės literatūros.  1926 metais  rugsėjo 9 dieną Panevėžyje susekta komunistinė organizacija ir suimta 13 asmenų.

1925 metais vasario mėnesį kriminalinė policija sulaikė Panevėžyje Dorpato ir Petrapilio instituto baigimo diplomų padirbėjus. Sulaikyti Šapiro Fainas, Filimavičius Dovydas ir Klionskis Leizeris. Per kratą išimti prietaisai dokumentų padirbinėjimui.1927 metais rugsėjo 9 dieną Panevėžyje sulaikyta 16 asmenų ir apkaltinti antivalstybiniu veikimu.   Nuo 1927 metų spalio 1 dienos įkurtas Kriminalinės policijos II ( Panevėžio ) rajonas.  Kriminalinė ir politinė policija sujungtos į vieną vienetą.  Tas rajonas veikė iki 1933 metų birželio 1 dienos. 1933 metais gegužės 29 dieną priimtas valstybės saugumo  departamento statutas.

1933 metais birželio 1 dieną įkurta valstybės saugumo ir kriminalinės policijos departamento Panevėžio apygarda. 4 dešimtmetyje Panevėžyje tas departamentas buvo adresu Vasario 16 gatvė Nr.19. Apygardos viršininku dirbo Vladas Paragis.

Kriminalinei policijai vadovavo Juozas Vaitkevičius.  Kiekvienas valdininkas turėjo po atskirą kabinetą. Viso departamente dirbo 16 valdininkų. Vieni tyrė politines, kiti kriminalines bylas. Panevėžio apygardos departamentas apėmė 3 apskritis. Tai buvo Panevėžio , Biržų ir Rokiškio apskritys. Kartą į 3 mėnesius viršininkas aplankydavo punktus Panevėžyje ir patikrindavo punktų veiklą. 1936 metais balandžio 9-10 dienomis Klaipėdos gatvėje sulaikyti  spausdinant komunistinius atsišaukimus Garbas Meris, Kacas Abromas, Levitas Elijas, Kaselmanaitė Reizė, Svirskaitė Sima. Konfiskuotas didelis kiekis atsišaukimų.

Apygardos teritorijoje būdavo ir rezonansinių kriminalinių nusikaltimų. Vienas toks įvykis sukrėtė Smilgių miestelį.

Smilgiuose gyveno  turtinga  žydų Foigelių šeima. Jie turėjo manufaktūros parduotuvę. Tą nelemtą 1936 metų gruodžio 16 dieną jau vakare apie 18 valandą pas Foigelius užėjo Bronius Pogužinskas. Kartais jo pavardė nurodoma Pogužinskis. Jis vertėsi dailydės darbu.   Jis buvo kilęs iš  Kėdainių apskrities Gudžiūnų valsčiaus Volmunčių kaimo. Tuo metu jis dirbo  Smilgių valsčiaus Matarakų kaime.  Užsukęs į Foigelių namus jis vienas po kito išžudė plaktuko smūgiais 5 asmenis. Nužudyta abu sutuoktiniai Foigeliai ir jų dukra. Pirmas nužudytas šeimos galva Dovydas Foigelis.  Nužudyta ir 4 metų mergaitė Kubiliūnaitė ir pas Foigelius tarnaite dirbusi Marytė Vaitkevičiūtė. Nusikaltimas įvykdytas pusės valandos bėgyje.  Už šį nusikaltimą jis nuteistas mirties bausme. Procesas vyko 1937 metų sausio 19 dieną .Tai buvo pirmoji Panevėžio apygardos teismo paskelbta mirties bausmė.

Būdavo ir kitokių kriminalinių nusiskaltimų. Didesnes problemas keldavo iš kalėjimo išėję asmenys. Jie dažnai negalėdavo susirasti darbo.  Jie kartais susiburdavo į vagių grupes. 1936-37 metais buvo išaiškintos 3 tokių vagių grupės. Dalis nusikaltimų buvo susiję su naminio alaus gamyba. Naminio alaus gamyba ypač buvo populiari Biržų apskrityje. Naminį alų buvo uždrausta gaminti talkoms.  1937 metų liepos 17 dieną  Panevėžyje Radviliškio gatvėje išaiškinta naminio alaus fabrikėlis.

1937 metais rugpjūčio mėnesį apiplėštas  žydų centralinis bankas Panevėžyje. Nusikaltėlis D. Baranauskas žuvo per susišaudymą su policija. Kartais atvykę į turgų ūkininkai būdavo nugirdomi naminiu alumi ir apiplėšiami. Būdavo ir politinių nusikaltimų. Tai dažniausiai būdavo attivalstybinių atsišaukimų ir plakatų platinimas ir raudonų vėliavų iškėlimas. 4 dešimtmetyje tokių nusikaltimų mažėjo. Tam turėjo įtakos ir kažkiek gerėjančios darbininkų darbo sąlygos.

1940 metais prasidėjus sovietinei okupacijai didelė dalis buvusių kriminalinės ir politinės policijos valdininkų buvo priversti slapstytis arba bandyti trauktis į vakarus.

Nuotrauka iš Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinio

Donatas Pilkauskas