Lietuvos vartojimo kreditų rinka šiemet patiria pokyčius, kurių nebuvo matyti kelerius pastaruosius metus. Palūkanų normos stabilizuojasi, tačiau gyventojų skolinimosi įpročiai keičiasi greičiau nei tikėjosi patys rinkos dalyviai. Bankai ir kredito unijos jau dabar prisitaiko prie naujos realybės.
Palūkanos stabilizuojasi, bet skolinimasis nemažėja
Po dvejų metų intensyvaus palūkanų kilimo Europos centrinis bankas 2025 metų pabaigoje pradėjo švelninti politiką. Tai atsiliepė ir Lietuvos rinkai: vidutinė vartojimo kredito palūkanų norma šalyje pirmąjį 2026 metų ketvirtį siekė apie 9,4 proc., kai dar 2024 metų viduryje ji buvo artima 11 proc. Skaičiai atrodo nedideli, tačiau mėnesiniam mokėjimui tai gali reikšti keliasdešimt eurų skirtumą.
Lietuvos banko duomenimis, vartojimo paskolų portfelis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 7,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Finansų analitikė Rasa Paulauskienė, komentuodama šiuos rodiklius, pažymėjo, kad augimą lemia ne tik pigesnės paskolos, bet ir tai, jog gyventojai vėl ryžtasi planuoti didesnius pirkinius, kuriuos atidėliojo kelerių metų neapibrėžtumo laikotarpiu.
Ypač aktyviai skolinasi 30-45 metų amžiaus grupė. Šiame segmente paskolų skaičius per metus išaugo beveik penktadaliu. Dažniausios paskirties: būsto renovacija, automobiliai ir vartojimo elektronika.
Skaitmeniniai kanalai keičia, kaip žmonės renkasi kreditorių
Vienas ryškiausių šių metų pokyčių, kurį fiksuoja rinkos stebėtojai, yra tai, kaip greitai vartotojai persiorientuoja į skaitmeninius sprendimų priėmimo kanalus. Pasak ‘Kantar” Baltijos šalims atlikto tyrimo, daugiau nei 60 proc. paskolos gavėjų prieš pasirašydami sutartį palygina bent tris skirtingus pasiūlymus internete. Prieš penkerius metus šis rodiklis nesiekė 35 proc.
Tai verčia kreditorius investuoti į skaidrumą ir paslaugų paprastumą. Vartotojai nebepasitenkina vien žemu palūkanų dydžiu, jiems svarbu greitis, aiški sutarties struktūra ir galimybė viską sutvarkyti be vizito į filialą. Tokioje aplinkoje išsiskiria tie, kurie sugeba pasiūlyti patogų skaitmeninį procesą nuo paraiškos iki pinigų gavimo. Pavyzdžiui, https://www.bigbank.lt/ siūlo vartojimo paskolas su sprendimu per kelias minutes ir visa procedūra atliekama nuotoliniu būdu.
Rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad vartotojai tapo jautresni smulkioms sutarčių detalėms: administravimo mokesčiams, išankstinio grąžinimo sąlygoms, draudimo paketų privalomumui. Tai, kas anksčiau buvo ignoruojama, dabar dažnai tampa lemiamu veiksniu renkantis kreditorių.
Atsakingo skolinimosi reikalavimai griežtėja
Reguliavimo aplinka taip pat keičiasi. Lietuvos bankas nuo 2026 metų pradžios sugriežtino reikalavimus, susijusius su vartotojo pajamų ir įsipareigojimų santykio vertinimu. Dabar kreditoriai privalo detaliau tikrinti, ar mėnesiniai mokėjimai neviršija 40 proc. neto pajamų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis paraiškų, kurios anksčiau būtų patvirtintos, dabar atmetamos arba siūloma mažesnė suma.
Finansų konsultantas Tomas Grybauskas vertina šiuos pokyčius kaip teigiamus ilgalaikėje perspektyvoje: griežtesnė atranką mažina pernelyg įsiskolinusių namų ūkių skaičių, o tai stabilizuoja visą rinką. Tačiau trumpuoju laikotarpiu kai kurie vartotojai susiduria su sunkumais gaudami reikiamą finansavimą.
Kreditoriai reaguoja skirtingai. Vieni siaurina tikslinę auditoriją ir koncentruojasi į mažesnės rizikos segmentus. Kiti kuria naujus produktus, orientuotus į konkrečias paskirtis, pavyzdžiui, energetinio efektyvumo gerinimą ar medicinos išlaidas, kur rizikos profiliai paprastai yra stabilesni.
Ko tikėtis iki metų pabaigos
Rinkos prognozės atsargios, bet nuosaikiai optimistiškos. Jei ECB tęs palūkanų mažinimo kursą, vartojimo kreditų paklausa iki 2026 metų pabaigos gali augti dar 5-8 proc. Tačiau šią trajektoriją gali pakeisti išoriniai veiksniai: energetikos kainų svyravimai, darbo rinkos pokyčiai ar geopolitinė įtampa.
Vartotojams, planuojantiems imti paskolą artimiausiais mėnesiais, finansų ekspertai rekomenduoja nelaukti, kol palūkanos kris dar žemiau. Istoriškai tokie lūkesčiai dažnai veda prie sprendimo atidėjimo, o realus sutaupymas dėl kelių dešimtųjų procento skirtumo per visą paskolos laikotarpį retai viršija kelis šimtus eurų.
