Vasarą ir Jūrmalą prisimenant

Kiek kartų besilankytum Jūrmaloje, joje galima vis ką nors naują atrasti. Praeitą vasarą teko kelis kartus važiuoti į Latvijos pajūrį, tai su Panevėžio TAU, tai su Lietuvos ūkininkių draugijos narėmis. Jūrmala tai – ne vien tik jūra, paplūdimys, pušys, kavinės, parduotuvės. Visą tai yra ir to reikia. Kiek Jarmaloje muziejų, įvairių paminklų. Kiek čia žinomų rašytojų, poetų, muzikų, keliautojų gyveno, poilsiavo, kūrė, džiaugėsi ir liūdėjo.

Prisimenu kelionę liepos pabaigoje. Diena pasitaikė apniūkusi, tuo man ji ir tiko. Galėjau palikusi saulę begaudančias drauges, keletą kartų šmurkštelėjus į šaltokas bangas, ramiai sau keliauti kur tik užsigeidus. Keletas Jūrmalos paplūdimių turi Mėlynosios vėliavos statusą, o tai rodo puikią jų kokybę. Visi žino, kad Jūrmalą sudaro daug smulkių miestelių: Jaundubulti, Dubulti, Majori, Dzintari, Bulduri, Asari ir kitų.

Paprastai mėgstama sustoti Majori. Čia puiki aikštė, gėlynai keletas skulptūrų, kultūros centras, prie kurio būna koncertai ir turizmo informacinis centras. Jame pasiėmei žemėlapį ir gali keliauti savo kojomis, maršrutiniu autobusu, elektriniu traukiniu. Niekur nenuklysi visą laiką šalia jūra, pušynai, geležinkelis, automagistralė. Toliau nuo jūros paėjėsi atsidursi Babites ežero pakrantėje arba kelią pastos Lielupė, skubanti į Rygos įlanką.

Pažintį pradėjau nuo miesto muziejaus. Ten ne tik kurorto istorija, daug parodų salių, didesnių mažesnių, su paveikslais, fotografijomis, kambarys su jūros bangomis, ant kurių supasi Latvijos liaudies poeto Janio Rainio eilės. Tai nenupasakosi, reikia pamatyti, išgirsti, pajusti.

Koks nuostabus Rainio ir Aspazijos vasarnamis. Kokios nuoširdžios salių prižiūrėtojos, gali lietuviškai, latviškai kalbėti. mielai šypsosi ir be žodžių supranti, ką tau rodo. Parodė, papasakojo, paliko balkonėlyje pasigrožėti gamta, pamastyti apie paskutiniąsias, čia praleistas teisininko, poeto paskutines dienas. Rainis su žmona Aspazija 1897 metais gyveno Panevėžyje. Paskui muziejininkė palydėjo į parodų salę. Visur rimtis, nes lankytojų beveik nebuvo.

Centrinėje Jamo gatvėje buvo pilna žmonių, muzikos, parduotuvių, kioskelių, kavinių. Reikia atsigaivinti, nupirkti gal lauktuvių, gal sau ką nors iš kaimyninės šalies atminčiai.

Dzintari puikus apžvalgos bokštas iš kurio toli matyti. Dubulti geležinkelio stoties salės – menų galerijios salės. Dubulti evangelikų liuteronų bažnyčia yra monumentaliausias ir puošniausias Jūrmalos moderno stiliaus istorinės ir sakralinės architektūros pastatas su 750 sėdimų vietų. Lankiau Kemeri esančią šv. Jono krikštytojo Romos katalikų bažnyčią.

Daug laiko praleidau Latvijos poetės, dramaturgės, visuomenės veikėjos, Rainio žmonos Aspazijos name-muziejuje. Tikroji jos pavardė Elza Rozenberga-Pliekšāne. Po vyro mirties (1929m.) Aspazija (1865-1943) čia gyveno gana uždarą gyvenimą.

Namo aplinka nukelia į ketvirtąjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. Šį jausmą sukuria net tik laikmetį atitinkantis interjeras – spalvingas svečių salonas, jaukios verandos, puošnus darbo kambarys, originalūs meno darbai ir siauri mediniai laiptai. Pro verandos langą matyti skulptūra „Aspazija kopose“. Labai įdomiai atrodo atskiras namo priestatas-virtuvė. Tarsi ir junti čia ruošiamų žuvies patiekalų kvapą, ir baugiai apsidairai ar pro duris neįsliūkino, kuri nors iš šio namo numylėtų kačių.

Dabar šie namai Latvijos menininkų susitikimų vieta. Lankytojų tuo metu buvo maža.

Dar daug ką lankiau, mačiau ir ateityje bus ką apžiūrėti, nes Jūrmala kasmet keičiasi. Buvau planavusi palėkti iki Rygos, bet pritrūko laiko.

Ona Striškienė, Panevėžio TAU literatų grupės narė


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Sponsored video


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: