Velžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Marcinkevičienė

1. Kodėl mokykloje privalomai reikia skaityti poeziją?
2. Ar dalyvaujantys projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ moksleiviai išsiskiria iš kitų bendraamžių? Kuo? 
3. Negali būti, kad nekūrėte jaunystėje eilėraščių, gal kuriate ir dabar. Ar galėtumėte pasidalinti vienu eilėraščiu, ar bent – posmeliu?

Velžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Marcinkevičienė:

1.Poeziją mokykloje privaloma skaityti, kad mokiniai išeitų iš komforto zonos, pakiltų virš buities, atrastų savyje dvasinį pasaulį, ugdytų jausmus, grožio pajautimą, apmąstytų gyvenimo prasmę.

2. Kuriančios poeziją mano mokinės daug skaito, domisi kitais menais, yra santūrios, nėra paviršutiniškos. Savo išskirtinumą pabrėžia kokia nors išvaizdos detale(mėlynos lūpos, skrybėlė…). Žodžiu, originalios.
3. Eilėraščių nekuriu, bet noriu padrąsinti savo mokines. Radau kažką panašaus į pastebėjimus:

***

Gulėti ant sodo sūpynių,

Uosti hortenzijų kvapą,

Žiūrėti į vaiskią mėlynę,

Mintims leisti plaukti su debesimis.

Iš artėjančių žingsnių suprasti –

Grįžta tavo žmogus.

Šito trokšiu ir kitą vasarą.

***

Mėlyna, pilka, gelsva, rusva…

Brūkšneliai, ovalai

Susijungia į vėrinį –

Mano vyro diptikas.

Spalva ir forma

Išgrynina mintį.