Verbų sekmadienis kitoks

Plintant pasaulyje bei Lietuvoje  pavojingam žmonių gyvybei koronavirusui  šį Verbų sekmadienį  šventėme karantino sąlygomis –   namuose.  Dalyvavome  ir meldėmės Šv. Mišių eigoje   pritaikydami naujas technologijas  bei tiesioginę  transleciją  per televiziją :   ryte Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos Šv. Mišiose, kurias aukojo Pasvalio  Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleb. dekan. teol. lic. Henrikas Kalpokas, jam koncelebravo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio dv. vad. kun. Ernestas Želvys  ir šios parapijos alt. mon. Povilas Miškinis,  o vėliau  iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios.

 Sekmadienis prieš Velykas vadinamas Verbomis. Jis primena kai  Kristaus įjojo  į Jeruzalės miestą. Jį džiaugsmingai sutiko didelė žmonių minia. Vieni klojo jam po kojų savo drabužius, kiti kirto šakas, skynė palmių lapus ir tiesė ant kelio. Ir toji minia šaukė, kupina entuziazmo: ,, Osana Dovydo sūnau!‘‘ Jėzus joja pro šią džiūgaujančią minią ir, atrodo, lyg negirdi tų ovacijų, nemato nuoširdžių mojavimų. Jo veide – susimąstymas , kažkoks liūdesys . Jie nori padaryti Jį savo žemiškuoju karaliumi, o juk Jo karalystė ‘‘ ne iš šio pasaulio‘‘, kaip po kelių dienų Jis pareikš Piloto teisme.  Jie svajoja apie savo politinę didybę, o Jėzaus mintys apsunkusios, kad Jo Tėvas nepažįstamas, kad žmonės nenutuokia apie savo amžiną likimą.   Jie  šaukė  ,,  Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu‘‘ . Tačiau tik kelioms dienoms tepraėjus minia jau klykė: ,, Ant kryžiaus jį!‘‘ ( Mk 15, 14 ).

Dangaus ir žemės Teisėjas buvo nuteistas ir pasmerktas savųjų.  Tačiau Jėzus nepaliovė mylėjęs nepaisant visų tų kontrastų. Jis nepaliovė atleisti. Jis niekuomet  nepamiršo savo misijos – visus mus išgelbėti.

Šiam įvykiui priminti per Verbas šventinamos palmių, alyvų šakelės, vadinamos verbomis. Lietuvoje tam naudojamos kadagių ir sprogstančių gluosnių šakelės. Vilniaus krašte – puošni , vilnietiška verba , kuri daugiausia kuriama pagal lenkų katalikiškas tradicijas.

Verba – amžinos gyvybės simbolis, kurias bažnyčioje,  Šv. Mišių metu kunigas pašlaksto šventu vandeniu ir džiaugsmingai jos nešamos į namus, į savo šeimų židinius.

Parėję iš bažnyčios, uždega keletą mažų verbos šakelių ir jomis aprūko, apsmilko trobas.  Pašventintą verbą užkiša už Šv. paveikslo, kuri  teikia ramybę ir laimę .

Šią ypatingą , palaimintą dieną, Jėzus prašo mūsų tapti panašiems į Jį. Jis prašo pasirinkti tarnavimą, o ne viešpatavimą.

 Garbinkime Viešpatį  už jo nuolankumą.  Garbinkime Jį iš tyros širdies. Rožinio malda  melskime Viešpatį ir Švč. Mergelę Mariją – Dievo Motiną  padėti  įveikti skausmingus įvykius pasaulyje bei  savo gyvenime.

2020. 04. 05                                                              Vlada Čirvinskienė, Pasvalys

Asmeninio archyvo nuotr. 2016 m.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: