Vytenis Šimkus (Nuotr. Gedmantas Kropis/ BNS)

Verslo ciklo kalneliai ir nuokalnės

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos šalių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai − ką jie rodo? 

Lietuva su pandemijos sukrėtimais susitvarkė palyginti lengvai. Nors 2020 m. pavasarį mūsų šalies ekonomika ir stipriai smuktelėjo, visgi greitas ir didžiulis fiskalinis stimulas greitai grąžino gyventojams optimizmą ir neleido ekonomikai sustingti. Mūsų šalies ekonomika jau 2021 m. pradžioje buvo pilnai atsigavusi, nedarbo lygis nukritęs į net žemesnį lygį, nei matėme prieš pandemiją, o dirbančiųjų skaičius siekė naujus rekordus.

Lietuvos ekonomikos struktūra buvo itin palanki, vertinant pandemijos kontekste. Didelė pramonės dalis ūkio struktūroje buvo pranašumas, kai didžioji dalis pasaulio gyventojų perorientavo savo vartojimą iš paslaugų į prekes. Kita vertus, karo ir lėtėjančios pasaulio prekybos kontekste pramonės struktūra gali tapti ir trūkumu – baldų pramonės užsakymai greičiausiai bus vangūs, kol būsto rinkose vyraus sąstingis, o aukštos energijos kainos ribos chemijos pramonės veiklą.

Estija ekonomiką skatino netvariai

Estijos ekonomikos augimo trajektorija buvo labai panaši į Lietuvos. Šiauriausia Baltijos šalis taip pat aktyviai skatino ekonomiką 2020 m. ir labai sėkmingai suvaldė ekonomikos kritimą. Tačiau 2021 m. estai nusprendė leisti gyventojams išsiimti lėšas iš pensijų fondų, todėl didžiulis pinigų kiekis sukūrė momentinį vartojimo ir būsto rinkos bumą, ir tais metais Estijos BVP augo net 8 proc. – stipriai virš savo potencialo. Ekonometrinė analizė rodo, kad toks ūmus vartojimo šuolis gana stipriai paskatino ir kainų Estijoje augimą.

Latvija vis stipriau atsilieka

Latvijai dorotis su pastarųjų kelių metų iššūkiais sekėsi sunkiau. Jai teko ilgiau taikyti gan griežtas karantino priemones, kurios ribojo vidaus rinką. Latvijos ekonomikos struktūra yra kiek paprastesnė, didesnį svorį čia užima išteklių išgavimas, o ne galutinių produktų gamyba.

Be to, Latvijos vyriausybė pandemijos pradžioje pasirinko daug kuklesnį ekonomikos skatinimą. Deja, bet šykštus moka du kartus − nors Latvijos fiskalinis deficitas 2020 m. ir buvo nedidelis, tačiau dėl silpno ekonomikos atsigavimo ir aukšto nedarbo lygio teko ir ateinančius kelis metus palaikyti 5-7 proc. deficitus.

Taigi, Lietuvai ir Estijai ne tik pavyko greitai atsigauti, tačiau jos beveik išlaikė pastarojo dešimtmečio augimo trajektoriją, lyg nieko nebūtų įvykę. Tuo tarpu Latvijos ekonomika yra maždaug 5 proc. mažesnė, lyginant su 2013-2019 metų tendencija.

Pereina yra lėtesnio augimo fazę

Praėjusiais metais energetikos šoko veikiamos Baltijos šalių ekonomikos stipriai sulėtėjo ar net pradėjo kristi. Estijos ekonomika jau nuo praėjusių metų vidurio yra recesijoje, Lietuva ir Latvija svyruoja ant techninės recesijos ribos. Šiemet visose trijose šalyse laukiama nežymaus ekonomikos susitraukimo ar bent stagnacijos, o ateinančiais metais augimas, remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, svyruos apie 1 proc.

Vertinant bendrai, Baltijos šalys jau nuraškė daug žemai kabančių vaisių ir pasinaudojo lengvai pasiekiamais augimo varikliais. Ilgą laiką Baltijos šalių ekonomika augo apie 3-4 proc. tempu, dvigubai sparčiau už euro zoną, tačiau ateinantį dešimtmetį ko gero teiks prisitaikyti prie 1-2 proc. sieksiančio augimo. Baltijos šalys yra vienos iš sparčiausiai senstančių visuomenių, todėl darbo jėgos trūkumas vis labiau slopins šių šalių augimo potencialą. Pastaraisiais metais pagėrėjusios migracijos tendencijos pagerino situaciją, tačiau fundamentalių problemų tai neišsprendė.

Karas Ukrainoje išryškino ir gana opias energetikos priklausomybės problemas. Prieiga prie pigios ir tvarios energijos yra būtina konkurencingai ekonomikai. Dėl plačiau išvystytos hidroelektros bei skalūnų naftos išteklių Latvijos ir Estijos energetikos padėtis yra kiek geresnė nei Lietuvos. Tai, kaip sėkmingai seksis tvarkytis su demografijos problemomis ir energetikos transformacija, didžiąja dalimi ir nulems Baltijos šalių sėkmę artimiausius porą dešimtmečių.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: