Verslo kliūčių žemėlapis: Panevėžio rajonas pagal patrauklumą verslui aplenkė patį Panevėžį

Panevėžio apskrities savivaldybės pagal palankumą verslui visos šalies mastu išsirikiavo taip: Panevėžio r. užėmė 18 vietą ir pakilo per 24 pozicijas lyginant su 2017 m., Panevėžio miesto pozicijos liko iš esmės nepakitusios (23 vieta), o pozicijas kiek pagerinusi Rokiškio rajono savivaldybė atsidūrė 35 vietoje. Likusios trys apskrities savivaldybės patyrė gana ženklius nuosmukius: Pasvalio r. savivaldybė nukritusi per 10 pozicijų užima 42 vietą, Kupiškio r. sav. – 48, o Biržų rajonas smukęs per 14 pozicijų atsidūrė 58 vietoje.

Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Ženklus Panevėžio rajono proveržis

Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelis praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad Panevėžio apskrities situacija gana paradoksali: bendros verslininkų nuotaikos niūrios, tačiau Panevėžio r. stebimas mažų ir vidutinių įmonių steigimosi proveržis.

„Panevėžio r. savivaldybės šuolis verslo laisvės reitinge tikrai įspūdingas. Ji per metus sugebėjo pakilti per 23 vietas, taip pat visos šalies mastu išsiskiria pagal naujų mažų ir vidutinių įmonių skaičių. Tačiau bendrai situacija Panevėžio apskrityje patys verslininkai vertina gana pesimistiškai. Net 23 proc. respondentų teigia, kad  aplinka kurti smulkų ir vidutinį verslą regione nepalanki. Ir pagal šį rodiklį Panevėžio apskrities verslininkai patenka į didžiausių pesimistų trejetuką.“, – sako G. Kubiliūnienė.

Labiausiai slegia mokesčiai

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Panevėžio apskrities verslininkams – mokesčių našta. Tą tvirtina beveik 71 proc. apklaustųjų, o 40 proc. respondentų nerimą kelia konkurencijos augimas. Pagal šį rodiklį Panevėžys nusileidžia tik ženkliai pirmaujančiai Šiaulių apskričiai.

Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Panevėžio verslininkai įvardijo emigraciją (33 proc.) bei išsilavinimą ir su tuo susijusią darbuotojų kompetenciją (21 proc,).

Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Panevėžio apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 42 proc. ir darbo jėgos mokesčius – 27 proc.

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.