Verslo laisvės veidrodis Panevėžio regione: visose šešiose savivaldybėse – šuolis į viršų

Panevėžio apskrityje mažų ir vidutinių įmonių skaičiui augant sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje, šio šiaurės rytų Lietuvos regiono verslininkų nuotaikos šiemet tapo giedresnės. Jei 2016 metais pagal „Citadele“ banko sudaromą verslo laisvės indeksą visos šešios Panevėžio apskrities savivaldybės atsidūrė tarp 15 blogiausiai įvertintų Lietuvoje, tai šiemet verslo aplinka jose vertinama vidutiniškai.

Panevėžio miestas pagal laisvę verslui šiemet palypėjo per 24 pozicijas ir užėmė 24 vietą iš 60 savivaldybių. Kitos šio regiono savivaldybės – Pasvalio r., Kupiškio r., Rokiškio r., Panevėžio r., Biržų r.,– išsirikiavo atitinkamai 32-oje, 36-oje, 38-oje, 42-oje ir 44-oje vietose. Didžiausias šuolis užfiksuotas Pasvalyje – šis rajonas per metus pagal verslo laisvės indeksą pasistūmėjo 27 vietomis į viršų.

Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 30 regioninių verslo asociacijų, visos 60 savivaldybių.

Verslui šiemet kvėpuoti lengviau

„Panevėžio apskrityje esančias sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui galima vertinti dvejopai. Viena vertus, matome aiškų situacijos pagerėjimą, palyginti su praėjusiais metais – apie tai galime spręsti tiek pagal sparčiai ūgtelėjusį įmonių skaičių, tiek pagal pakilesnes verslininkų nuotaikas. Kita vertus, nors verslo koncentracija didėja, o įmonių vadovų nuotaikos gerėja, tačiau pagal šiuos abu rodiklius Panevėžio regiono savivaldybės ir toliau nemažai atsilieka nuo pirmaujančių Lietuvos miestų ir rajonų“, – pastebėjo „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, 21 proc. Panevėžio apskrities verslininkų verslo aplinką savo regione vertina pozityviai, tuo tarpu pernai taip įvertinusių tebuvo 4 procentai. Neigiamai vertinančių skaičius per metus sumažėjo nuo 29 iki 23 procentų.

Kita vertus, visoje Lietuvoje optimistiškai nusiteikusių verslininkų skaičius yra didesnis nei pesimistų – atitinkamai 26 proc. ir 19 procentų.

Smulkių ir vidutinių įmonių skaičiui per praėjusius metus Lietuvoje išaugus 4,3 proc., Panevėžio apskrityje jų pagausėjo 6,2 procento. Sparčiausiai nauji verslai steigėsi Kupiškio, Biržų ir Panevėžio m. savivaldybėse.

Tiesa, pagal smulkaus ir vidutinio verslo koncentraciją šalies mastu ir toliau išsiskiria tik Panevėžio miestas. Čia 1000 gyventojų tenka 29 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, ir pagal šį rodiklį Panevėžys užima 7 vietą Lietuvoje. Panevėžio rajonas pagal šį kriterijų rikiuojasi 19-toje, Rokiškio r. – 38-toje, Biržų r. – 40-toje, Kupiškio r. – 46-toje, Pasvalio r. – 51-oje pozicijoje iš visų 60 savivaldybių.

Nerimą kelia mokesčiai ir emigracija

Kaip ir praėjusiais metais, pagal verslo laisvės indeksą pirmą vietą visoje Lietuvoje vėl užėmė Neringa – šis indeksas čia sudaro 184% Lietuvos vidurkio. Antroje ir trečioje vietoje išsirikiavo Vilniaus ir Kauno miestai, kur laisvės indeksas atitinkamai siekia 144% ir 122% šalies vidurkio.

Panevėžio m. verslo laisvės indeksas siekia 97%, Pasvalio r. – 88%, Kupiškio r. – 86%, Rokiškio r. – 85%, Panevėžio r. – 80%, Biržų r. – 76% šalies vidurkio.

Vertindami didžiausias verslui trukdančias problemas, tiek Panevėžio apskrities, tiek visos Lietuvos verslininkai pirmiausia išskyrė darbo jėgos mokesčius. Panevėžio regiono įmonių vadovams kiek labiau nei jų kolegoms kituose regionuose susirūpinimą kelia klientų trūkumas ir augančios veiklos sąnaudos – šiuos verslo barjerus akcentavo atitinkamai 43 proc. ir 36 proc. apklausoje dalyvavusių apskrities verslininkų.

Vertindami socialines grėsmes verslo plėtrai, Panevėžio regione, kaip ir visoje Lietuvoje, verslininkai išskyrė emigraciją – jos pavojaus baiminasi 38 proc. apskrities verslininkų. Šeštadalis įmonių vadovų labiausiai nuogąstauja dėl visuomenės senėjimo ir didėjančio pensininkų skaičiaus.

Kaip sumažinti verslo barjerus?

„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, tuo pačiu norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento vadovė G. Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.