Vežimai darbams į Vokietiją 1942 metais

1942 metai buvo antrieji karo metai Lietuvos teritorijoje. Jau metus Lietuvos teritorija buvo okupuota vokiečių kariuomenės.Panevėžio miestas taip pat buvo valdomas vokiečių valdžios atstovų ir vietinių pareigūnų.1942 metais prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas darbams į Vokietiją.Tas procesas neaplenkė ir Panevėžio miesto.1942 metais gegužės 2 dieną paskelbus Lietuvos generalinio tarėjo Petro Kubiliūno potvarkį Nr. 4457 prasidėjo masinis Lietuvos gyventojų vežimas priverstiniams darbams į Vokietiją. Tas procesas prasidėjęs dar 1941 mtais neaplenkė ir Panevėžio miesto.

Visos apskritys ir miestai gavo nurodymus kiek asmenų turi išvykti. Žmones atrinkti turėjo komisija, kurią sudarė darbo inspektorius, Panevėžio apskrities viršininkas ir miesto burmistro atstovai. Panevėžio mieste vežimas turėjo vykti 1942 metų birželio 30 dieną. Pagal pirminį variantą Panevėžyje darbams turėjo tūti atrinkta 500 asmenų. Vėliau tas skaičius sumažintas iki 180.

Šaukimus atvykti į komisijas pasirašydavo miesto burmistras. Prieš išvežant darbams į Vokietiją buvo atliekamas medicinis patikrinimas. Darbams į Vokietiją neturėjo būti imami žmonės, kurie buvo labai reikalingi žemės ūkyje. Ūkininkai ,turintys nemažai žemės, iš dalies buvo apsaugoti nuo išvežimų į priverstinius darbus. O kitataučių padėtis buvo sudėtinga. Į vežimus lengvai galėjo patekti lenkų, rusų ir kitų tautybių žmonės. Į vežamų asmenų sąrašus pateko ir romų tautybės asmenys A. ir M. Jablonskiai. Tuose sąrašuose atsidūrė ir fotografas J. Cibulskis. Pastarasis sugebėjo išvengti vežimo. Atsirado ir nemažai skundikų, kurie norėjo, kad į tuos sąrašus patektų kaimynai ir jiems nepatinkantys asmenys.

Dalis Panevėžio įmonių ir įstaigų bandė gelbėti savo žmones. Buvo siunčiami prašymai, kad jų darbuotojai būtų išbraukti iš tų sąrašų. Panevėžio dramos teatro direktorius Juozas Miltinis prašė iš to sąrašo išbraukti dekoracijų specalistą A. Petrauską. Buvo panašių iš „Lietuvos muilo“, siaurųjų geležinkelio Panevėžio ruožo ir kitų įmonių ir įstaigų prašymų . Į tremiamų sąrašus pateko ir Panevėžyje likę komjaunuoliai J. Alešiūnaitė ir Č. Remeikis.

1942 metų birželio 30 dieną iš įtrauktų į sąrašus neatvyko 56 asmenys. Jiems buvo grasinama įvairiomis bausmėmis , net kalėjimu. Išvežtieji pateko į įvairias Vokietijos vietoves ir pagrinde dirbo įvairius žemės ūkio darbus. Vokiečiai juos vadino Reicho karo pramonės talkininkais. Dalis vėliau sugebėjo grįžti į Lietuvą, kiti pasiliko ar žuvo įvairiuose Vokietijos lageriuose. Už nedidelius nusižengimus buvo galima patekti į įvairias Vokietijos koncentracijos stovyklas. Ten sąlygos buvo ypač žiaurios.

Nuo vežimų darbams į Vokietiją daugiau nukentėjo kitataučiai ir neturtingesni asmenys. Dalis patekusių į darbus Vokietijoje buvo skundikų aukos.

Fotonuotraukose:

Nr.1-2 vežimai darbams į Vokietiją 1942 m.