Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927-1940)

Vienuoliai marijonai Panevėžyje (1927-1940)

3505
0
DALINTIS
Marijonų koplyčia Panevėžyje.

Panevėžyje daugiausiai savo veikla pasireiškė vienuoliai pijorai ir marijonai. Jie tikriausiai daugiausiai nuveikė miesto labui. Pijorai pradėjo savo veiklą daug anksčiau, negu marijonai.

Į Panevėžį vienuoliai marijonai atsikėlė 1927 metais. Jie įsikūrė prie Švc. Trejybės bažnyčios. Jų veikla iš pradžių susijusi su kunigo J. Tilvyčio veikla. Vyskupas K. Paltarokas jį paskyrė marijonų vienuolijos, įkurtos Panevėžyje, viršininku. Čia jis tapo misionieriumi. Jis rinko iš šventorių ir gatvių elgetas ir steigė jiems prieglaudas. Tuo metu Panevėžyje buvo tik viena prieglauda. Rūpinosi ir našlaičiais vaikais. Jiems steigė prieglaudas. 1930 metais Panevėžio mieste mieste jau buvo 5 našlaičių ir senelių prieglaudos. Kunigas buvo sugalvojęs originalų vežimėlį. Jis važinėdavo po miestą ir rinkdavo aukas. Visi galėjo mesti į tą vežimėlį jiems nebereikalingus daiktus, drabužius ir kitus reikmenis.Panevėžio spaudoje jis skelbė vargšų pavardes. Tai padėjo pritraukti daugiau lėšų.

1928 metais ėmė vadovauti Šv. Vincento ir Paulo draugijai, kuri rūpinosi tų prieglaudų priežiūra. Buvo tos draugijos valdybos pirmininku. Valdybai priklausė aktyvūs panevėžiečiai : inžinierius J.Barisas, knygyno savininkas J. Masiulis ir kiti autoritetingi asmenys. Gyvenime buvo linksmas ir humoristas. Save skelbė ubagų karaliumi ir sakė, kad jokios svietiškos galybės nuo to sosto nenuversią. 1927 metais rugsėjo 8 dieną buvo išrinktas Panevėžio ateitininkų Rajono organizacijos Dvasios vadu. Nuo 1928 metų dirbo tikybos mokytoju Panevėžio amatų ir ruošos mokykloje. Ši mokykla buvo globojama katalikiškų organizacijų. Jis dirbo ir Švc. Trejybės bažnyčios rektoriumi. Čia rūpinosi bažnyčios remonto reikalais. Kaip rašė Panevėžio spauda 1930 metais rugsėjo mėnesį : ,,Bažnyčios bokštas taip pataisytas, kad ji nebūtų panaši į cerkvę“. Dalyvavo ir Katalikų veikimo centro veikloje Panevėžyje. Didžiulis darbas nualino jo sveikatą.

1930 metais pasirodė jo didžiausias darbas ,,Giesmynas“. Tai beveik 500 puslapių darbas. Jame buvo 322 giesmės. Paties kunigo buvo sukurta 94 giesmės.1931 metai jo gyvenime buvo lemtingi . Gruodžio 23 dieną mirė vienuolis marijonas Marijonų bažnyčios zakristijonas Gabrielius Gylys. Kūčių dieną gruodžio 24 vyko jo laidotuvės. Jo laidotuvėse pamokslą sakė Jurgis Tilvytis. Paskutiniai jo žodžiai buvo ,,…Budėkite tad, nes nežinote nei dienos,nei valandos…” . Tai buvo Kristaus žodžiai.

Vienuolis J.Tilvytis ir mirė tardamas tuos žodžius. Jis buvo laidojamas Marijampolėje gruodžio 27 dieną. 1934 metais Molainių gatvė Panevėžyje pavadinta kunigo Jurgio Tilvyčio vardu. Šioje gatvėje telkėsi prieglaudų pastatai Panevėžyje. 1936 metais rugsėjo mėnesį Ramygalos gatvės kapinėse, kur jis mirė sakydamas pamokslą, pastatytas dirbtinio balto marmuro paminklas. Buvo ir pageidavimų jo palaikus perkelti iš Marijampolės į Panevėžį ir palaidoti prie šio paminklo. Paminklą pašventino marijonas Tėvas T. Senkus. Jurgis Tilvytis buvo vienas aktyviausių ir labiausiai vertinamų Panevėžio dvasininkų. Po savo mirties jis paliko 8 poezijos ir religinės literatūros kūrinius. Jis žinomas kaip ateitininkų, blaivininkų ir kitų organizacijų himnų autorius.

Vienuoliai marijonai Panevėžyje sėkmingai vystė ir ūkinę veiklą. Jie mokė miestiečius įvairesnės ūkinės veiklos. Žemė Panevėžyje, kur buvo valstybinis medelynas, atiduota vienuoliams marijonams.Vienuoliai jau 1932 metais čia įsteigė medelyną, o 1933 metais įrengė didelius šiltnamius. Jie skirti gėlėms ir ankstyvosioms daržovėms auginti. Daržininkystės laukai užėmė 3 ha plotą. Ypač gražiai įrengtos dekoratyvinių gėlių klombos. Vienuolių marijonų apie 1937 metus buvo įrengtas ir didelis tvenkinys. Jis įrengtas ribose tarp Agronomijos gatvės ir Jakšto prospekto. Įrengtas 500 m² dydžio. Jo krantai buvo gražiai sutvarkyti. Jame turėjo būti auginami karpiai. Visam marijonų daržininkystės ūkiui vadovavo vedėjas Br. Kazimieras Spėčius.

1939 metais rugpjūčio 15 dieną pašventinta naujai pastatyta marijonų koplyčia. Jos statyba rūpinosi kunigas St. Mažeika. Iškilmėse dalyvavo Marijonų generolas vyskupas P.Bučys. Koplyčią pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, suteikdamas Švč. M. Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardą. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas.
Fotonuotraukose:
Nr.1.Marijonų koplyčia Panevėžyje.
Nr.2. Panevėžio mergaičių amatų – ruošos mokyklos moksleivės ir mokytojai. Antroje eilėje trečias iš dešinės J. Tilvytis.
Nr.3. Paminklas J. Tilvyčiui Ramygalos gatvės kapinėse. 20a. 4 deš.
Nuotraukos iš M. Dirsės archyvo.

Donatas Pilkauskas

NĖRA KOMENTARŲ

PARAŠYTI KOMENTARĄ

Komentarų sistema leidžia skaitytojams išsakyti savo nuomonę, pasidalinti įdėjomis, pateikti papildomos informacijos ar pasiginčyti su oponentais. Redakcija pasilieka teisę pašalinti skaitytojų vulgarius, skatinančius smurtą, įžeidžiančius, skatinančius tautinę, rasinę, religinę ar kitokią neapykantą ir grasinančius komentarus.