Viešpaties Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai

• Sveika, Tyroji,

Kilni Mergele,

‘‘Sveika Marija!‘‘

Ieva tikroji,

 Į laimės kelią

 Išvesk žmonija.

( Lacrima, Mergelės žiedas . 2015 )

Devyniems mėnesiams likus iki Jėzaus gimimo, švenčiama Viešpaties Apreiškimą Marijai ir jo Įsikūnijimą ( kovo 25 d ). Mergelė Marija labai intymiai susijusi su šiuo įvykiu, per kurį tapo Dievo Motina. Dėl šios priežasties Apreiškimas ilgą laiką buvo laikomas Mergelės Marijos švente. Tačiau pradžioje tai buvo Viešpaties Apreiškimas, ir reforma po Vatikano  II Susirinkimo grąžino šį terminą, nes būtent Žodis, tapęs kūnu, iš tiesų yra šventimo šerdis ( Magnificat, Kasdieniai skaitymai 2020 m. kovas Nr. 3 ( 121 )

Evangelijoje pagal Luką (Lk 1, 26 -38 ) rašoma, kad tą dieną, kai Dievas tapo kūnu, arkangelas Gabrielius pasirodė Švč. Mergelei Marijai ir apreiškė, kad ji išrinkta Dievo Sūnui pagimdyti: ,, Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kuri pavadinsi Jėzumi.‘‘

Apreiškimas – vyraujanti krikščioniškosios  dailės tema, o gausus Apreiškimo bažnyčių ir altorių skaičius rodo šios doktrinos svarbą. Šioje scenoje dominuoja skaičius 3: visuomet vaizduojama Mergelė , Angelas ir Šventoji Dvasia. Manoma, kad  Vakarų Europoje Apsireiškimo tema pirmiausia pradėta vaizduoti gotikos bažnyčiose, nors pirmasis pavyzdys žinomas iš III a. ( Prsicilės katakombos Romoje ).

Ankstyvuosiuose kūriniuose gausu simbolinių elementų, paimtų iš apokrifinių evangelijų ir ,, Aukso legendos.‘‘  Šv. Bernardas Klervietis ir kiti nurodo, kad Apreiškimas įvyko pavasarį, todėl iš čia ir vazos su gėlėmis motyvas, kuris vėliau pavirto Lelija – Švč. Mergelės Marijos skaistumo simboliu. Verpstė, vilnų krepšelis ar kuodelis kai kuriuose viduramžių paveiksluose yra užuomina apie Mergelės auklėjimą Jeruzalės šventykloje, kur ji verpusi ir audusi kunigams apeiginius

drabužius.

 Pastoviausias Mergelės atributas  vaizduojant Apreiškimą yra atversta knyga, iš kurios pasak šv. Bernardo, ji skaito Izaijo pranašystę: ,, Todėl pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė laukiasi: ji pagimdys sūnų ir pavadins jį vardu Emanuelis ( Iz 7, 14 ).

Dažnai pasitaiko ir užrašų ant pergamento ritinėlio ar lapo, ypač ankstyvojoje Nyderlandų tapyboje, pvz, angelo žodžiai Ave Marija ( Sveika Marija! ) arba Ave gratia plena Dominus tecum ( Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!‘‘)

Ir Mergelės atsakymas – Ecce ancilla Domini ( Štai aš , Viešpaties tarnaitė‘‘ ).

Marija dažniausiai vaizduojama susimąsčiusi, susirūpinusi dėl angelo pasveikinimo žodžių prasmės ir galvojanti , ką tai galėtų reikšti. Kartais ji stovi ar sėdi, bet dažniausiai klūpo klaupte maldai sudėtomis rankomis, labai nuolanki. Kai stovi , būna benusisukanti nuo angelo, tarsi iš netikėtumo gintųsi, bet angelas jai sako: ,, Nebijok , Marija, tu radai malonę pas Dievą!‘‘ Marijos ir angelo susitikimo vieta šviesi, kontrastuojanti su mažais tamsiais romaniškos šventyklos langeliais ir suvokiama kaip krikščionybės kovų šviesa. Spinduliai sklindantys pro langų stiklą, kartu simbolizuoja ir Marijos mergišką skaistumą, kaip ir aptvertas sodas ar bokštas.

Dievo tarnaitė! Tai didingi žodžiai, kiek juose dorybės, kiek tiesos! Tie du žodžiai – tai žmogaus religija, tai gyvenimo branduolys. Ir mes esame Dievo tarnai, nes kiekvienas pagal savo pašaukimą turime ištikimai Dievui tarnauti.

Viešpaties Apreiškimo  Švč. Mergelei Marijai ( kovo 25 d. ) diena pasireiškia dviem paslaptim – Švč. Mergelės Marijos motinyste ir Viešpaties Jėzaus įsikūnijimu. Ši diena duoda pradžią visoms kitoms krikščionių tikėjimo paslaptims, nes Marijos apreiškimas laiko atžvilgiu yra pirmutinis žiedas visame Jėzaus ir Jo Motinos švenčių vainike.

Švč. Mergelė Marija – Dangaus Karalienė tarsi visuomet garbės, dorybių, malonės, grožio, gerumo ir gailestingumo lobių –  trykštantis šaltinis.

Šiandien Popiežius Pranciškus sako:

Nuostaba – žmogiškoji dorybė, kurių rinkoje vis sunkiau surasti. Štai vaikas, parodyk jam , kas patraukia jo dėmesį, – iškart ima stebėtis, nuostaba yra vaiko dorybė. Jei prarandame gebėjimą nustebti, stebėtis, nesuprasime Marijos: kad suprastume, reikia grįžti atgal, atgal, tapti vaikais, patirti vaikišką nuostabą, ištarti ,, Sveika, Marija‘‘

 kaip ištartų vaikas, iš vaiko širdies, regint širdies akimis, kurias mūsiškė kultūra prarado. Mums nuostaba  nėra įprastinė kategorija, privalome ją susigrąžinti į Bažnyčios gyvenimą. Privalome stebėtis ( Magnificat. Kasdieniai skaitymai. 2020 kovas Nr.3 ( 121 )

Taigi su šia diena atnaujinkime savo širdyje  tarnavimą Dievui bei pagarbą ir nuolankumą  Dievo Motinai – Mergelei Marijai. Tai bus atlyginta ne auksu, sidabru, bet nevystančiu garbės vainiku bei padės išsigelbėti nuo visų mus supančių nelaimių.

2020. 03. 26                                                   Vlada Čirvinskienė, Pasvalys