Vilkai pradėjo rodyti dantis

Sakoma, kad kare sviedinys du kartus į tą pačią duobę nekrenta. Gyvojoje gamtoje ši taisyklė negalioja.

Pirmasis šiais metais vilkų išpuolis Biržų rajone buvo užfiksuotas praėjusį šeštadienį Mieliūnų kaime. Čia pilkiai sudorojo ūkininkui Jonui Sribikei priklausančią septynių mėnesių telyčią. Likimo ironija, tačiau prieš ketvertą metų, beveik tuo pačiu metu, vilkai J. Sribikei suėdė metų amžiaus telyčią.

„Tik skūra, galva ir kaulai iš gyvulio teliko”, – sakė J. Sribikė, pasakodamas apie šeštadienio rytą laukuose išvystą vaizdą. Atvykę ryte ūkininkai ganykloje pasigedo vieno gyvulio, kiti galvijai buvo išgąsdinti ir nutraukę grandines. Šeimininko nuomone, ganykloje darbavosi visa vilkų šeimyna. J. Sribikė minėjo, kad medžiotojai jam yra sakę, jog gretimu miškeliu praeina vilkų takas. Ir prieš ketverius metus telyčia buvo sudraskyta netoli tos vietos.

Ūkininkas mano, kad vilkai atklysta iš Guodžių durpyno. Kai porą ankstesnių metų ten buvo vykdoma ūkinė veikla – kasamos durpės, kertamas miškas, vilkai iš apylinkių buvo dingę. Kai darbai Guodžiuose buvo nutraukti, tapo ramu ir netriukšminga, vilkai vėl apsigyveno pamėgtoje vietovėje. Žmonės kalba, kad esą vilkai ten dabar veisiasi.

Beveik trisdešimt galvijų auginantis ūkininkas sakė pateikęs reikalingus dokumentus rajono savivaldybei dėl patirtos žalos kompensavimo.

Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Stanislava Jankūnienė patvirtino, kad gautas J. Sribikės prašymas bei kiti reikalingi dokumentai. Tai yra pirmas prašymas dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo šiais metais. Pasak specialistės, pernai tokių atvejų buvo aštuoni.

Nuo 2013 metų spalio 1-osios Lietuvoje atlyginama vilkų ūkiniams gyvūnams padaryta žala. Lėšos žalai atlyginti skiriamos iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Numatyta, kad vilkų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per septynias dienas nuo tos dienos, kai buvo gautas gyvūnų savininko, valdytojo ar naudotojo prašymas. Žala nustatoma įvertinant vilkų papjauto ar sužaloto ūkinio gyvūno rūšį, amžių, svorį ir gyvojo svorio praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka taikoma tik ūkinių gyvulių registre registruotiems gyvuliams. Todėl, pavyzdžiui, už vilko nudaigotą mylimą ožkytę, jei ji nebuvo registruota, jokios kompensacijos liūdintis savininkas negaus. Pasak S. Jankūnienės, tokių atvejų yra buvę nemažai.

Eibių pridaro ir kiti laukiniai gyvūnai. Žemės ūkio skyrius skaičiuoja ir šernų padarytą žalą. Šiuo atveju specialistai paskaičiuoja žalos dydį, o nuostolius išknistų laukų savininkams turi atlyginti tuos plotus naudojantys medžiotojai. Kartais ginčai dėl žalos atlyginimo pasiekia ir teismą. Pasak S. Jankūnienės, daugiausia kreipiamasi dėl suniokotų kukurūzų ir žirnių pasėlių.

Biržų maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Adolfas Rinkūnas nuogąstavo, kad pasirodę vilkai nepridarytų daugiau bėdos. Laukuose besiganantys ir pririšti gyvuliai jiems gali būti lengvas grobis.

Pasak veterinarijos tarnybos viršininko, nereikia pamiršti ir kito didelio pavojaus. Afrikinis kiaulių maras niekur nedingo. Kiekvieną savaitę Lietuvoje fiksuojami keli atvejai, kai sumedžiotuose ar kritusiuose šernuose randamas afrikinio kiaulių maro užkratas. Todėl, pasak A. Rinkūno, nusiraminti ir atsipalaiduoti nevalia, juolab kai aptinkami užsikrėtę šernai kaimyniniuose Kupiškio ir Rokiškio rajonuose.

Antanas Vaičeliūnas