Lietuvos naujienos - Verslas - 2021-08-09

Vilkikų puspriekabes gabens traukiniais – verslas laukia reguliarių reisų

Vežėjai tikisi, kad Kauno intermodalinio terminalo tiesioginė jungtis su Europos geležinkelių tinklu paspartins reguliarių reisų vykdymą tarp Lietuvos ir pagrindinių Europos pramonės centrų, kai traukiniais bus vežamos vilkikų puspriekabės.

Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, krovinių gabenimas įvairiarūšiu transportu atveria plačias galimybes plėtoti išmaniuosius logistikos centrus ir didinti šalies konkurencinį pranašumą tarptautinių pervežimų rinkoje.

„Mūsų žiniomis, ateityje bus didinamas krovininių traukinių reisų skaičius ir plečiama puspriekabių pervežimo traukiniais geografija, apimsianti pagrindinius Europos pramonės ir prekybos centrus Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose“, – sako P. Drižas. Minėtos rinkos yra tarp pagrindinių, kuriose mūsų šalies vežėjai vykdo krovinių pervežimo operacijas ir paslaugų eksportą“.

„Rail Baltica“ traukinių eismo plane numatyta, kad pilnai įgyvendinus projektą tarp Kauno, Varšuvos, Roterdamo, Duisburgo ir Milano, šioje linijoje per valandą galės važiuoti iki 3 krovininių traukinių, pasiekiančių maksimalų 120 kilometrų per valandą greitį. Planuojama, kad 80 proc. krovininių traukinių „Rail Baltica“ linijoje bus intermodaliniai – suteikiantys galimybes logistikos operatoriams perkelti krovinius nuo kelių transporto ant geležinkelio transporto ir vežti konteinerius bei puspriekabes geležinkeliu.

„Hoptrans logistics“ vadovas Rimvydas Melkūnas sako, kad patogi šalies geografinė padėtis suteikia Lietuvai išskirtines galimybes tapti krovinių tranzito valstybe aptarnaujant Europos bei Azijos perkrovimo ir logistikos centrus, išsidėsčiusius palei pagrindinius sausumos ir jūros prekybos kelius.

„Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį per Kauną, Lietuvos tarptautinio transporto ir logistikos bendrovės per intermodalinį terminalą turės dar vieną svarbų koridorių, kuris bus tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu. Tame matau didelį šalies verslo potencialą vystyti galingą logistikos grandinę aptarnaujant krovinių srautus Šiaurės-Pietų ir Rytų-Vakarų kryptimis“, – sako R. Melkūnas.

Jo vertinimu, Kauno intermodalinis terminalas bus apkrautas visu pajėgumu, todėl sustiprins visą šalies transporto ir logistikos infrastruktūrą – vieną pagrindinių valstybės ekonomikos ramsčių.

„Papildomi krovinių transportavimo keliai sukuria pridėtinę vertę verslui, klientams, vartotojams ir valstybei. Nuo to laimi visi, nes tvarių verslo sprendimų įgyvendinimas ir logistinių pajėgumų užtikrinimas Lietuvos pramonės gamybai, eksportui ir importui, kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas“, – sako R. Melkūnas.

Verslininkai Kauną mato kaip vieną iš svarbių centrų, kuriame bus perkraunami ir paskirstomi kroviniai tarp Europos, Skandinavijos, NVS ir Azijos.  Kauno intermodalinis terminalas įsikūręs patogioje vietoje, šalia pagrindinių šalies magistralių Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės, šalia įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogu susisiekti su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.

Klaipėdoje įsikūrusiai bendrovei „Vlantana“ puspriekabių transportavimo organizavimas traukiniais nėra naujiena. Įmonė tokį puspriekabių pervežimo būdą Vakarų Europoje naudoja jau dešimtmetį. Vladas Stončius, bendrovės „Vlantana“ vadovas, pasakoja, kad bendrovė suinteresuota galimybėmis traukiniais ilgais maršrutais vežti puspriekabes, o vilkikus naudoti paskutinės mylios logistikai. Pasak jo, jeigu vykdomas intermodalinis pervežimas, ilgesnis nei 150 km, į puspriekabę leidžiama sukrauti sunkesnį krovinį, nei važiuojant keliais.

„Toks kombinuotas krovinių vežimas įmonei leidžia turėti daugiau puspriekabių nei vilkikų, taupyti degalus ir sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Be to, puspriekabių pervežimas geležinkeliais iš dalies sprendžia ir vairuotojų trūkumo problemą.“, – sako V. Stončius. Šiuo metu bendrovės puspriekabės traukiniais daugiausia važiuoja tarp Beniliukso šalių, Ispanijos,  Italijos, Vokietijos ir Lenkijos.

„Tai pagrindinės rinkos, kuriose vykdomos didžiausios tarptautinio krovinio pervežimo operacijos. Be to, iš Klaipėdos jūrų uosto keltų linijomis pasiekiamos Skandinavijos šalys. Todėl šiuo metu maždaug trečdalį krovinių srauto gabename būtent Vakarų Europos geležinkeliais ir keltų linijomis“, – sako V. Stončius.

Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu. Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 25 mln. tonų krovinių, iš  jų – tik apie 2  proc. geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 2,5 mln. vilkikų.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: