„Vilties“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audronė Tichanavičienė

Panevėžio „Vilties“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audronė Tichanavičienė:

Kodėl mokykloje privalomai reikia skaityti poeziją?
Ar dalyvaujantys projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ moksleiviai išsiskiria iš kitų bendraamžių? Kuo?
Negali būti, kad nekūrėte jaunystėje eilėraščių, gal kuriate ir dabar. Ar galėtumėte pasidalinti vienu eilėraščiu, ar bent – posmeliu?

1. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai mokiniai daug kuo nepatenkinti, pyksta ant viso pasaulio, įninka į technologijas, nebemoka reikšti jausmų ir apskritai savarankiškai poeziją skaito tik vienetai. Tad lietuvių kalbos mokytojas gali atvesti bet kurį vaiką į poezijos pasaulį nors per privalomą literatūrą. Per poeziją ugdomos mokinio emocijos, jausmai. Ji moko atrasti savo vidaus pasaulį. Poezija leidžia atpažinti savo patirtį, išgyvenimus. Ji lavina mokinio mąstymą, žadina vaizduotę. Poezija leidžia suvokti nagrinėjamo poeto gyvenimą, kūrybą jausmus.

2. Dalyvaujantys projekte „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ moksleiviai išsiskiria iš kitų bendraamžių branda, mąstymu, kitokiu žvilgsniu į gyvenimą. Jie yra jautrūs, nuoširdūs, pasitikintys savimi. Jei mokinio kūryba spausdinama ne vieną kartą, galima įžvelgti, kaip mokinys keičiasi.

3. Kurdavau tik tada, kai reikėdavo. Savo malonumui – ne. Bet visada palaikiau ir palaikau kuriantį vaiką, nes man kuriantis vaikas – jau stebuklas.