Visagalis vitaminas D – ko apie jį dar nežinote?

Apie vitamino D didžiulę naudą sveikatai sklando legendos. Vis tik dalis naujausių mokslininkų prielaidų dar laukia patvirtinimo. Visiškai jau aišku, kad saulės vitamino, vadinamo hormonu,  žmogaus organizme turi nestigti, bet ir neviršyti normos.

Gelbėja nuo puokštės ligų

„Vitamino D stygius pasaulyje jau kurį laiką prilyginimas tikrai epidemijai. Gerai žinoma, kad ypač pavasariop jo stokoja ir absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų. Prieš dešimtmečius šio fakto nebūtume sureikšminę, nes tuomet šis vitaminas buvo siejamas su vaikų kaulų vystymusi, rachito rizika, osteoporozės prevencija. O pastaruoju metu liejasi informacijos srautas apie didžiulę saulės vitamino galią“ – sako „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Tyrimai parodė, kad vitaminas D reguliuoja daugelį ląstelių funkcijų, padeda sutvirtinti jų sieneles, turi priešuždegiminių, antioksidacinių ir neuroprotekcinių savybių, palaikančių imunitetą, smegenų veiklą, raumenų funkciją. Jis svarbus gliukozės ir riebalų apykaitai, estrogenų, serotonino sintezėje ir kt.

Kaip paaiškėjo, vitaminas D gali būti svarbus norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, bronchinės astmos, tuberkuliozės, psoriazės ar net kai kurių vėžinių susirgimų riziką. Kai trūksta šio vitamino, net ir jauniems žmonėms mažėja raumenų jėga, didėja cukrinio diabeto, aukšto arterinio kraujospūdžio ir nutukimo pavojus, kinta kiaušidžių veikla.

Vitamino D stoka siejama su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis,  o taip pat – su padidėjusia rizika susirgti gripu, peršalimo ligomis, plaučių uždegimu, bronchitu ir kt.

Sumažina riziką užsikrėsti „kovidu“

S.Barakauskas pastebi, kad vitamino D populiarumą dar labiau kilstelėjo COVID-19 pandemija. Kaip tvirtinama, jis gali turėti apsauginį poveikį ir galbūt sumažina komplikacijas, susijusias su citokinų audra ir nereguliuojamu uždegimu sunkiai sergantiems COVID-19 pacientams.

Štai Mazenderano universiteto Irane mokslininkai pernai paskelbė apie atliktą metaanalizę, kuri parodė, kad pakankamas vitamino D kiekis 5 kartus gali sumažinti tikimybę susirgti sunkia COVID-19 forma, taip pat – 3 kartus sumažinti riziką užsikrėsti šia liga. Metaanalizė apėmė 23 tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 12 tūkst. dalyvių, duomenis.

Kiti mokslininkų tyrimai taip pat rodo, kad turintiesiems vitamino D trūkumą, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos darbuotojams, buvo didesnė tikimybė susirgti COVID-19.

„Aišku, šioje mokslo srityje dar laukia nemažai darbų, tačiau jau sutariama, kad tinkamas vitamino D lygis padeda saugoti sveikatą“, – kalba „Medicina practica“ laboratorijos vadovas.

Kiek reikia papildų?

Gydytojas primena, kad vitamino D galime gauti trimis būdais: per odą, su maistu ir papildais. Saulės spinduliams veikiant odą jo gauname net 80–90 proc.

„Akivaizdu, kad tiems žmonėms, kurie dažnai mėgaujasi saulute, vitamino gali nestigti. Tačiau saulėkaitoje reikia pabūti be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus 10–15 minučių per dieną“, – sako S.Barakauskas. – Vis tik realybė Lietuvoje dažniausiai kitokia – saulėtomis dienomis galime nespėti pasimėgauti net vasarą. Todėl patariama daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kt. Taip pat galime vartoti ir papildus.“

Kokia turėtų būti vitamino D dozė? Šaltojo sezono metu suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien suvartoti apie 800–1000 vitamino D tarptautinių vienetų (TV). Ligų profilaktikai siūloma vartoti po 2000 TV ar net 3000 TV. Taip pat patariama vengti šoko dozių – vitamino atsargas reikėtų atkurti palaipsniui.

„Aišku, geriausia pasitarti su gydytoju. Tačiau jis galės patarti tik žinodamas, kaip jo paciento organizmas įsisavina vitaminą D, kiek jo stinga. Tai gali parodyti tik kraujo tyrimas“, – įspėja specialistas.

Vitamino stoka išryškėja vėliau

Žmogus gali patirti vitamino D trūkumą bet kuriame amžiuje. Dėl galimybės įsisavinti saulės vitaminą ypač reikia susirūpinti nutukusiesiems, sergantiesiems cukriniu diabetu, sunkiomis inkstų, žarnyno, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, turintiesiems aukštą kraujospūdį, senyvo amžiaus žmonėms. Vitamino D dažnai trūksta moterims nėštumo, menopauzės metu, kūdikiams ir paaugliams. Jo įsisavinimą trukdo ir kai kurie vaistai – pavyzdžiui, nuo traukulių ar priešgrybeliniai.

„Pradėjus vartoti vitamino D papildus, kraujo tyrimą reikėtų pakartoti po 2–3 mėnesių. Tuomet galima patikslinti paskirtas dozes“, – aiškina S.Barakauskas.

Daugybė žmonių, kuriems trūksta vitamino D, iš pradžių nejaučia jokių blogų požymių. Jie išryškėja gerokai vėliau – kartais net ir po dešimtmečio. Tačiau, jei dažniau peršąlate ar net gripuojate, nuolat jaučiate nuovargį, užklupo depresija, skauda kaulus ar raumenis, lėčiau gyja žaizdos, slenka plaukai, tuomet reikėtų susirūpinti vitamino D kiekiu kraujyje.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: