Asm. archyvo nuotr.

Vizionieriškas lyderis: kaip tokiu tapti?

Nors apie lyderystės poreikį kalbame seniai, paskutiniu metu vykstantys pokyčiai išryškino naujus lyderiui būtinus bruožus. Kaip pastebi lyderystės ekspertai, vis daugiau šiuolaikinių darbuotojų, ypač vadovų, siekia būti vizionieriškais lyderiais.

Vizionieriškas lyderis: atkaklus, plačių pažiūrų optimistas

„Microsoft“ ir „Work Trend Index“ atliktos apklausos, kurių metų darbuotojų buvo klausta, ko jie tikisi iš lyderio ir organizacijos, parodė, kad vieni svarbiausių dalykų yra pozityvi kultūra (46%) ir prasmės pojūtis (40%). Anot „TMD Partners“ lyderystės ir organizacijų ugdymo ekspertės, praktikės Lauros Kozlovaitės, šių dalykų neįmanoma sukurti be žmonių, kurie visų pirma patys nori kurti prasmę ir yra apsuptyje tokių asmenų, kurie padeda to siekti. Štai čia išryškėja du komponentai – savilyderystės ugdymas ir buvimas komandoje, kurioje vadovas ne įsakmiu tonu nurodinėja, o vadovauja per lyderystės prizmę.

„Kalbant apie savilyderystę, dabar kaip niekad anksčiau atsigręžiame į pamatines žmogaus savybes, kurios tapo itin vertinamos tiek darbdavių, tiek apskritai kasdieniame gyvenime. O štai tie, kurie tų savilyderystei būdingų savybių turi ar jas išsiugdo, siekia būti vizionieriškais lyderiais, galinčiais motyvuoti kitus“, – pastebi L. Kozlovaitė.

Vizionieriškos lyderystės sąvoka pirmą kartą moksliniuose straipsniuose paminėta  bene prieš du dešimtmečius. Daniel Goleman tokią lyderystę apibūdino kaip įkvepiančią siekti ilgalaikių ateities tikslų ir kuriančią aplinką, kurioje žmonės jaustųsi laisvi įgyvendinti misiją, leidžiančią tobulėti. Vienais žymiausių vizionieriškų lyderių atstovais laikomi tokie garsūs vardai kaip Mahatma Ganhi, Malala Yousafzai, Steve Jobs ar Elon Musk. Visus šiuos lyderius vienija bendras bruožas – dalindamiesi savo vizija, jie kviečia kitus eiti kartu.

Kaip pastebi L. Kozlovaitė, nemažai šiuolaikinių vadovų siekia būti vizionieriškais lyderiais. Toks lyderis pirmiausia turi aiškią ateities viziją ir jaučia poreikį sukurti pokytį, atsakomybę palikti pasaulį geresniu. „Svarbiausi tokio lyderio bruožai, kurie itin išryškėjo šiandienos neapibrėžtame pasaulyje, yra drąsa ir ryžtas prisiimti riziką dėl ateities, kurią nori sukurti. Beje, būtent ryžtingumą ir įvardyčiau kaip vieną sunkiausiai įgyjamų norinčiojo tapti lyderiu savybių. Tokie lyderiai turi būti labai atkaklūs, plačių pažiūrų ir matymo žmonės, įtraukiantys ir motyvuojantys kitus per laisvę sugalvoti geriausius sprendimo būdus, kaip įgyvendinti jų viziją. Tokie lyderiai pasižymi disciplina ir atsidavimu“, – vardija L. Kozlovaitė, viena iš jau gegužę vyksiančios konferencijos – parodos „Motivated at work 2022“ pranešėjų.

Ji papildo, kad šiandien, kai gyvename nuolatiniame neapibrėžtume, išryškėjo dar keli neatsiejami lyderystės bruožai: atsparumas – gebėjimas greitai priimti sprendimus, lankstumas – gebėjimas prisitaikyti, ir ne ką mažiau svarbus – optimizmas.

Kaip iš(si)ugdyti vizionieriško lyderio savybes?

Natūralu, kad ne visi iš prigimties yra vizionieriai. „Nors gali būti tiesa, kad kai kurie, regis, gimė su polinkiu numatyti ateitį. Tačiau darbas ir atkaklumas gali padėti išsiugdyti įgūdžius, reikalingus geriau numatyti ateitį – tai savybė, kuri gali padėti mums tapti tokiu lyderiu, kuriuo seks mūsų organizacija ar šalis“, – sako L. Kozlovaitė.

Anot jos, pirmas dalykas, kurį vizionierius lyderis turi turėti, yra aiški vizija, idėja, kurią jis trokšta įgyvendinti. Pavyzdžiui, Malala Yousafzai turi aiškią viziją, kad visi pasaulio vaikai turėtų teisę į išsilavinimą ir laisvę bei saugumą, ypač mergaitės. Už savo veiklą ji buvo apdovanota Nobelio taikos premija (2014).

Raktas įgyvendinti vizijai yra lankstumas ir optimizmas. „Svarbu, kad kiekvienas, siekiantis tapti lyderiu, užduotų sau klausimą ir suprastų, kaip reaguoja į pokyčius. Paklauskite savęs: „Kaip priimu neapibrėžtumą?“, „Kaip sprendžiu iškilusias problemas?“. Svarbu mąstyti per augimo prizmę ir būti atviram mokymuisi. Optimistiškai nusiteikę lyderiai piešia ateities viziją, kuri gali įkvėpti kitus daryti viską, ko reikia, kad tai pasiektų. Jie taip pat elgiasi su kitais taip, kaip nori, kad su jais būtų elgiamasi“, – komentuoja pašnekovė.

Siekiant ugdyti optimizmą, ekspertė  pataria išmokti atpažinti neigiamas emocijas ir jas priimti. Tai susiję ir su emocinės kompetencijos ugdymu. „Reikia mokėti suprasti ir priimti visas savo emocijas. Visos emocijos yra geros, turime jas priimti, net jei jos veikia mus neigiamai, kas tai bebūtų – įtampa, liūdesys, panika ir panašiai. Mes turime suprasti, kaip tos emocijos mus veikia, kaip dėl to kinta elgesys. Tik tada, kai suprantame patys save, galime suprasti kitus žmones. Kitaip tariant, turi atsirasti asmeninis pasiryžimas mokytis ne tik skaitant, bet ir per patirtis, veikiant, analizuojant save ir savo ryšį su aplinka.

Taip pat atpažinkite gerus ir pozityvius dalykus, kurie nutinka jūsų gyvenime. Nėra savaime suprantamų dalykų. Todėl net jeigu jums kažkas pasakė, kad jūsų pranešimas buvo puikus, priimkite tai kaip pozityvų grįžtamąjį ryšį ir parodykite dėkingumą“, – pataria L. Kozlovaitė.

Kitas neatsiejamas lyderio bruožas – greitas problemų sprendimų priėmimas. Šis gebėjimas dažnai pagrįstas ne emociniu pagrindu, bet analitika, duomenimis, faktais. Todėl itin svarbu mokėti kritiškai vertinti informaciją, remtis patikimais šaltiniais.Ne mažiau reikalingas mokėjimas būti ir dirbti komandoje: suprasti, kad kiekvienas žvelgia iš skirtingų perspektyvų, veikti girdint kito žmogaus lūkestį, pasitikėti. Tik tokiu būdu galima daryti įtaką.

Galiausiai, svarbu prisiminti, kad turime siekti būti pavyzdžiu ne kažkam kitam, bet pirmiausia – pačiam sau. Norėti augti ir kasdien būti bent šiek tiek geresniu už save nei buvome vakar.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: