VU alkoholio vartojimo tyrimas: laikas atidžiau įvertinti faktus ir atsižvelgti į alkoholizmo priežastis

Antrus metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas rodo, kad suvartojamo alkoholio kiekis mažėja. Tačiau vis dar egzistuoja santykinai nedidelė gyventojų grupė, kuri išgeria daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų. Tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ragina politinius sprendimus priimti atidžiau analizuojant su alkoholio vartojimu susijusius duomenis ir priemones nukreipti į problemos židinį.

Alkoholio suvartojimas nuosekliai mažėja, tačiau girtaujantys asmenys išgeria neproporcingai daug

Pasak LVK prezidento V.Sutkaus, tyrimas parodė, jog įvertinus ir nelegalaus alkoholio vartojimą, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui per metus teko 13,97 litro grynojo alkoholio, t.y. gerokai mažiau, nei buvo skelbta prieš metus. Lietuvos statistikos departamento duomenys patvirtina, kad alkoholio vartojimas mūsų šalyje mažėja jau šeštus metus iš eilės. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad labai nedidelis girtaujančių kiekis išgeria didžiulius kiekius alkoholio. „Šie žmonės iš esmės yra ligoniai, todėl jiems reikia specifinių priemonių“, – sako V.Sutkus.

„Siekiant atskleisti problemos esmę vidutinius rodiklius tikslinga papildyti pasiskirstymo rodikliais, nes nedidelis procentas išskirtinių atvejų ženkliai veikia vidurkį. Antrą kartą atliktas tyrimas patvirtino, kad dažnai ir gausiai girtauja šiek tiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamo alkoholio“, – sako tyrimui vadovavusi Vilniaus universiteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Pasak mokslininkės, nors situacija gerėja – lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau ši vartotojų dalis  išlieka  didelė ir jie sukelia daugiausiai socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėn. buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.

Girtavimą skatina įsisenėjusios ir nesprendžiamos problemos

Imant statistinį girtaujančio asmens portretą, matoma kad dažniausiai tai yra vyras (87 proc.) vyresnis nei 50 metų (49  proc.). turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą, neretai neturintis darbo (bedarbis – 35 proc.), pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.), 32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.

„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių-psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti – daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, – tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė.

Su girtavimo problemomis daugiausiai susiduria kaimo gyventojai. Kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime – 5,7 proc. (2016 m. – 8,5 proc.), mieste – 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje – 3,2 proc. (4,2 proc.). Šią problemą patvirtino ir į tyrimą integruota UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.

Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų. „Norėdami rasti raktą į alkoholizmo problemos sprendimą, privalome suvokti girtaujančių asmenų aplinką, problemas, susipažinti su jų įpročiais ir gyvenimo būdu, įsiklausyti į jų nurodomas girtavimo priežastis. Tik tada galima bus rasti veiksmingų priemonių greitesniam šios žaizdos gydymui“ – teigia doc. dr. A. Rastenienė.

Privalome padėti bandantiems mesti gerti

Tyrimo duomenimis net 22 proc. girtaujančių ir 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą. „Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – sako VU mokslininkė doc. dr. V. Karpuškienė.

Jai pritaria ir LVK prezidentas, kuris pabrėžė, jog nepakanka vien apriboti šios vartotojų grupės pamėgtų gėrimų prieinamumą, būtina suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu, spręsti užimtumo ir nedarbo problemas. „Padidinus akcizus alkoholiniams gėrimams valstybė gavo daugiau pajamų. Reikėtų jų daugiau skirti ir girtaujančių asmenų gydymui, psichologinei pagalbai. Taip pat norime atkreipti dėmesį į kitą įsisenėjusią problemą – milžiniški pinigai, kurie šiuo metu nerezultatyviai panaudojami Darbo biržos organizuojamiems kursams ir seminarams, turėtų būti skiriami realioms perkvalifikavimo programoms. Tokiu būdu ne tik pagerinsime bendrą situaciją darbo rinkoje, bet ir pasieksime, kad nuo alkoholizmo išsigydę ir naujų profesinių kompetencijų įgiję asmenys taptų konkurencingi darbuotojai“ – teigia. V. Sutkus.

Kultūringas vartojimas –  priimtinas

VU atliktas tyrimas atskleidė, kad didžiajai daliai Lietuvos gyventojų (75 proc.) yra priimtinas kultūringas alkoholio vartojimas, kai alkoholiniai gėrimai yra derinami su maistu, saikingai jais mėgaujamasi bei vartojama išskirtinėmis progomis ar švenčių metu.

Skiriasi ir gėrimai, kuriuos renkasi girtaujantys ir kuriuos renkasi progomis alkoholį vartojantys žmonės. Pastarieji dažniausiai vartoja vyną, viskį, romą ar lengvą alų, o kaip alkoholio vartojimo priežastį įvardina ne problemas, o mėgavimąsi skoniu ir šventimo kultūrą.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje santykinai mažai laiko praleidžiama viešojo maitinimo įstaigose, vyrauja buitinis alkoholio vartojimas. „Barų ir restoranų kultūros plėtra galėtų tapti vienu iš būdų atsisakyti buitinio alkoholizmo. Tyrimas parodė, kad tik nedidelė girtaujančių asmenų grupės dalis lankosi viešojo maitinimo vietose. Apskritai Lietuvoje mažai viešojo maitinimo įstaigų, mažesniuose miestuose restoranų kultūros praktiškai nėra“, – teigia LVK prezidentas.

Tyrimas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje alkoholiniais gėrimais prekiaujama 3691 parduotuvėje ir 3826 viešojo maitinimo vietose. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys apie maisto tvarkymo vietas parodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietų Lietuvoje yra gerokai mažiau, nei oficialiai buvo skaičiuojama. Jei palygintume pvz. su Italija, tai pas mus tokių vietų tankis yra kelis kartus mažesnis, todėl akivaizdu, kad ne prekybos vietų skaičiuje yra problema, o atskirų žmonių alkoholio vartojimo įpročiuose“ – reziumuoja V. Sutkus.

Ne visuotinė problema

„Girtavimas nėra visuotinė problema, girtauja ne tauta: konkretūs žmonės susiduria su konkrečiomis gyvenimo problemomis ir ilgai nerasdami išeities, griebiasi alkoholio. Valstybė turi padėti išspręsti įsisenėjusiais Lietuvos gyventojų bėdas, turi padėti šiems žmonėms atsisakyti girtavimo. Bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja jau ne vienerius metus, lietuvių įpročiai keičiasi, mes daromės panašesnį į Vakarų Europos gyventojus. Tačiau jei norime išvengti skaudžių nelaimių – turime sistemiškai gydyti priklausomybe nuo alkoholio sergančius žmones. Laikas pamatyti faktus, vadovautis konkrečiais tiksliais duomenimis, o ne bendro pobūdžio informacija ir šabloninėmis rekomendacijomis. Gydykime alkoholikus, o ne tautą“, – apžvelgdamas tyrimo rezultatus sako V. Sutkus.

Tyrimą „Alkoholio vartojimas Lietuvoje“ Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai. Tyrimas atliktas 2017 metų lapkričio – 2018 metų gegužės mėnesiais, jo metu „Baltijos tyrimai“ asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausė 1120 žmonių, įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų. Taip pat tyrime naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenys.

Tyrimas atliktas siekiant identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir palyginti kaip keičiasi vartojimo įpročiai, jo metu detaliai nagrinėti alkoholio vartojimo įpročiai ir apimtys skirtingose socialinėse grupėse, tirtas girtaujančių asmenų elgesys, gyvenimo būdas, nagrinėtos alkoholizmo priežastys.