Cerkvės aikštė. 20 a. pradžia.

Vytauto aikštė Panevėžyje

Viena iš senesnių Panevėžio aikščių – būsimoji Vytauto, vėliau  Nepriklausomybės aikštė, minima jau 18 amžiuje.  Jos istorija susijusi su vienuolių pijorų atvykimu 1727 metais.  Tai buvo viena iš dviejų Panevėžio aikščių.  Tuo metu ji buvo vadinama Cerkvės aikšte. Čia gana dažnai vykdavo carinės  Rusijos armijos paradai, o taip pat vykdavo vietinių karinių dalinių pratybos. Dalis aikštės cariniais laikais buvo skiriama ir turgui. Čia vyko prekyba arkliais.

 Kaizerinės Vokietijos okupacijos metais čia buvo laikomi rusų karo belaisviai. Atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, ši aikštė pradėta vadinti Vytauto aikšte. 1923 metais balandžio 24 dieną Miškų technikų mokyklos suorganizuota medelių sodinimo akcija.  Medeliai sodinti Vytauto aikštėje ir prie katalikų kapinių.1925 metais Lietuvai pagrąžinti draugijos iniciatyva Vytauto aikštėje Panevėžyje buvo sodinamas „Aušros“  laikraščiui skirtas  medis – uosis. Renginys prasidėjo pamaldomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Labai gražų pamokslą gausiai susirinkusiems pasakė  Panevėžio valstybinės gimnazijos mokytojas Julijonas Lindė-Dobilas. Jis apžvelgė Lietuvos istoriją ir ypatingai nušvietė „Aušros“ laikraščio reikšmę Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Po pamaldų renginiai vyko Vytauto aikštėje. Jų metu kalbėjo muzikas Vladas Paulauskas. Po kalbų „Lietuvai pagražinti draugijos“ Panevėžio skyriaus nariai ir kiti miestelėnai pasodino gražų uosį. Pasodintas medelis buvo aptvertas dailia tvorele. Šioje  aikštėje buvo pagerbti ir 4 pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulko kariai. 1925 metais gegužės 19 dieną pašventinta paminklinė lenta Šv. Trejybės bažnyčioje.

1927 metais liepos 9 dieną Šv. Trejybės bažnyčia perduota vienuoliams marijonams. 1928 metų rugpjūčio 5 dieną Šv. Kazimiero paveikslas pašventintas jau  marijonų bažnyčioje. 1928 metais gegužės 15 dieną Panevėžy pašventintas Pavasario  Regiono kryžius  Vytauto aikštėje. 1930 metais metais tvarkoma marijonų bažnyčia ir nuimama  rusiškos cerkvės  liekanos burbolės, nugriaunami priešakyje pristatyti 3 frontonėliai. Bokštas baigtas tvarkyti. 1931 metais visas plotas prie Marijonų bažnyčios apsodintas medeliais ir paverstas parku.

 1932 metais susikūrė marijonų bažnyčios choras. Vadovas B. Špakauskas.

1927 m. gegužės 5 d. „Panevėžio balsas“ rašė, kad Vytauto aikštėje žaidžiamas futbolas. Vėlesniais metais Panevėžyje atsirado ir Vytauto gatvė. 1929 m. spalio 22 d. Skaistakalnio parkas pavadintas Vytauto vardu. Didysis Lietuvos kunigaikštis Panevėžyje buvo gerbiamas.  Mieste buvusios Vytauto gatvė ir Vytauto aikštė kėlė gyventojams painiavą. Minint Panevėžio miesto išvadavimo nuo bolševikų 15 metų sukaktį, kai kurios gatvės ir aikštės pervadintos su Nepriklausomybe susijusiais simboliniais pavadinimais. 1934 m. vasario 11 d. Vytauto aikštė pavadinta Nepriklausomybės aikšte. Čia buvo mokinių ir karių mėgiama Švč. Trejybės bažnyčia. Aikštės teritorija ilgą laiką buvo nesutvarkyta – kaip rašė tuometinė spauda, esant didesniam vėjui po aikštę buvo nešiojamas smėlis. Kartais čia vaikai spardydavo kamuolį. 1930 metais bažnyčios rektoriaus Jurgio Tilvyčio pastangomis Švč. Trejybės bažnyčia pilnai pertvarkyta kaip katalikų bažnyčia. 1936 metais marijonų bažnyčia dažoma iš vidaus. Dažymo  darbus atliko dailininkas Kazlauskas,  dekoravimo menininkas Kulakauskas. 1937 metais kunigo St. Mažeikos rūpesčiu tvarkoma iš pagrindų marijonų bažnyčia. Tvarkoma krosnis, bažnyčios vidus, vargonai. 1939 sausio 7 dieną  spauda rašė, kad 4 pėstininkų karaliaus Mindaugo  pulkas minėjo savo 20 metų sukaktį.  Ta proga vyko paradas Nepriklausomybės aikštėje.

1939 m. spalio 11 d. Nepriklausomybės aikštėje vyko didelis visuomeninių  organizacijų mitingas Vilniaus atgavimo proga. Renginyje kalbėjo pašto viršininkas Jonas  Bielinis, taip pat pedagoginio instituto direktorius Mečys Mačernis.  1939 m. kovo 14 dienos Panevėžio savivaldybė  sprendimu aplink Šv. Trejybės bažnyčios šventorių pakloti cementiniai  takai.

1940-1944 metais vienus okupantus keičia kiti. 1944 liepos 21-22 besitraukdami vokiečiai išsprogdino Panevėžio kareivines. 1944 metais vėl sugrįžo okupacinė Raudonoji armija.1948 m. vasario 20 d. Nepriklausomybės aikštė pavadinta Komjaunimo aikšte. 1949 metais katalikų bažnyčia atimta iš tikinčiųjų. Iš pradžių ji buvo paversta  sandėliu.  Apie 1969 metus Šv. Trejybės bažnyčia buvo perduota kultūros skyriui. Iš pradžių buvo šokių salė. Apie 1973 metus tapo parodų rūmais. 1979 metais šioje aikštėje atidarytas  kinoteatras „Versmė“.

1989 rugpjūčio 28 dieną Panevėžio miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Komjaunimo aikštei grąžinamas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.

1990 metais kovo 11 dieną Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe. 1990 metais  Nepriklausomybės aikštėje pastatyta Pieta „Atgimusiai tautai“. Skulptorius Juozas Lebednykas. 2001 metais birželio 24 dieną Panevėžy šioje aikštėje  atidengtas paminklas J. Variakojui. 2001spalio 21  atidengtas paminklas genocido aukoms. Architektas A. Šironas. 2002 metais atidengtas paminklas skirtas krikščionybės 2000 metinėms ir Panevėžio miesto 500 metų jubiliejui. Skulptorius A. Pajuodis.

Cerkvės aikštė. 20 a. pradžia.
4 pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko kariai Vytauto aikštėje. 20 a. 4 deš.
Komjaunimo aikštė sovietiniais laikais.

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: