Žemdirbiai tikisi gero derliaus

Nors šįmet rajone javapjūtė prasidėjo savaite vėliau negu pernai, žemdirbiai tikisi, jog derlius bus geresnis.

Sausra didelių nuostolių nepadarė

Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, ūkininkas Algirdas Valaiša sakė, kad nors anksčiau nuogąstauta, jog buvusi sausra galėjo pakenkti būsimam derliui, dabar aišku, kad mūsų rajone ji didelių nuostolių nepadarė. Anot A. Valaišos, jeigu nebus netikėtumų, oro sąlygos leis laiku baigti javapjūtę, rajono ūkininkai džiaugsis didesniu derliumi negu pernai.

„Sekmadienio liūtys šiek tiek sudrėkino grūdus – iki 18 procentų, tačiau šiandien (antradienį – aut.) jų drėgnumas siekia tik 14-15 proc., tad javus vėl galima pjauti“, – pasakojo asociacijos pirmininkas.

Jis kalbėjo, jog jau nuimti žieminiai miežiai, nukulta daug kviečių, pjaunami rugiai, baigia nokti ir žirniai. Todėl iki savaitės pabaigos visas šių kultūrų derlius turėtų atsidurti sandėliuose.

R. Valaiša pastebėjo, jog kai kurie ūkininkai dar augina pupas, sojas, tačiau jos turėtų subręsti rugsėjo mėnesį.

Jis neslėpė, kad dabar dirbama neskaičiuojant valandų – dedamos visos pastangos, jog kiekvienas grūdas būtų supiltas į aruodus.

Ne padeda, o varžo

Anot pašnekovo, didesnius ūkius turintys rajono žemdirbiai šiuo metu grūdų neparduoda – juos pila į savo sandėlius. „Juos veža tik smulkesnieji ūkininkai, kurie neturi saugyklų. Mat dabar už grūdus supirkėjai moka mažiau negu prieš, pavyzdžiui, naujuosius metus. Be to, nenorima gaišti laiko – prie supirkimo punktų tenka stovėti eilėse, o darbymetyje brangi kiekviena minutė“, – paaiškino A. Valaiša.

Ekologinių ūkių šeimininkai derlių gabena į užsienį, nes ten jis turi didelę paklausą, kai kurie ūkininkai grūdus veža į AB „Jonavos grūdai“ Ukmergėje esančius sandėlius, nemaža dalis juos pristato ir į Vievį, kur žemdirbių produkciją priima UAB „Malsena“.

Asociacijos pirmininkas neslėpė nepasitenkinimo Žemės ūkio ministerijos požiūriu į ūkininkus – jiems stengiamasi ne padėti, o kuo labiau varžyti. Tai, anot jo, liudija ir neseniai patvirtintos žymėtojo dyzelino taisyklės. Sąlygos pasikeitė pakoregavus terminus – vietoj žodžių „žemės ūkio veiklai“ įrašius „žemės ūkio gamybai“ padarytas esminis pakeitimas – nuo šiol žymėtąjį dyzeliną leidžiama naudoti tik dirbant laukuose, o į supirkimo punktus grūdus jau teks vežti užpylus „baltą“ kurą. Anot ūkininko, žemdirbius labai žeidžia nepasitikėjimas jais, susidaro įspūdis, kad ūkininkai laikomi vagimis. Šiuo metu dažytų ir nedažytų dyzelinių degalų kainų skirtumas sudaro apie 35 centus.

Supirkimo kainos keičiasi

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras informuoja, kad rugiai šių metų liepos mėnesio pabaigoje, 31 savaitę (07.27-08.02), Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse buvo superkami vidutiniškai po 125,87 EUR už toną – 3,51 proc. didesne kaina negu liepos mėnesio pradžioje (27 savaitę, 06.29-07.05). Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina analizuojamu laikotarpiu padidėjo 1,92 proc. (iki 143,01 EUR už toną).

Naujo derliaus rapsų vidutinė supirkimo kaina 2015 metų liepos mėnesio pabaigoje sudarė 338 EUR už toną ir buvo net 21,07 proc. didesnė negu liepos mėnesio pradžioje.

Tačiau kviečių vidutinė supirkimo kaina liepos mėnesio pabaigoje, lyginant su liepos pradžia, sumažėjo 2,93 proc. (iki 181,24 EUR už toną), o kvietrugių – 2,72 proc. (iki 130,65 EUR už toną).

Ukmergės sandėliuose dirbama visą parą

AB „Jonavos grūdai“ Ukmergės grūdų sandėlio vadovas Valdas Marcinkus „Gimtajai žemei“ sakė, kad į Ukmergėje esančius sandėlius rajono žemdirbiai žieminį rapsą pradėjo vežti nuo liepos 27 dienos, o kvietrugius, rugius, kviečius – nuo rugpjūčio 5-osios.

V. Marcinkus minėjo, jog 2007 metais pirmasis derlius atgabentas liepos 16 dieną, o 2008-2014 metais – liepos 20-24 dienomis.

Ukmergėje superkamas rapsas, visų klasių kviečiai, kvietrugiai, miežiai, rugiai, prieš tai suderinus priėmimo laiką.

Už 4 klasės kviečių toną mokama 116-140 eurų, 3 klasės – 143-150 Eur, 1 klasės – 150-158 Eur. Už kvietrugių toną ūkininkai gauna 108-118 Eur, miežių – 122-130 Eur, rapso – 350-357 Eur.

„Praėjusiais metais rapso tona kainavo apie 289-292 Eur, kviečių – panašios, kaip šįmet. Tik 2014 metų spalį kai kurių kultūrų – kviečių, miežių, rapsų – kainos buvo nukritusios“, – pastebėjo vadovas.

Jis taip pat minėjo, jog nors ūkininkai ir džiaugiasi, kad šįmet derlingumas geresnis, tačiau kokybė – prastesnė, nėra daug aukštos klasės kviečių.

V. Marcinkus taip pat pasakojo, kad ruošiantis priimti atvežtą derlių, stengiamasi, jog visas supirkimo ir gamybos procesas vyktų kuo sklandžiau. Todėl dabar dirbama nauja programa, grūdams talpinti paruoštas papildomas sandėlis.

„Darbymečiu sandėliuose be administracijos darbuojasi 12 žmonių, yra priimta ir sezoninių darbininkų. Grūdų valymas, džiovinimas vyksta visą parą – 24 valandas, o grūdus priimame nuo 7 iki 19 valandos. Tačiau jei žmogus įvažiavo pro svarstykles, jis išvažiuos, nepaisant darbo laiko, be krovinio“, – teigė V. Marcinkus.

Praėjusieji metai – rekordiniai

Derlingiausi Lietuvai buvo 2014-ieji. Praėjusiais kalendoriniais metais prikulta 5,324 mln. tonų grūdų, iš jų javų – 5,123 mln. tonų.

Iš Lietuvos ūkininkų per 2014-uosius grūdų buvo nupirkta už 595,6 mln. eurų, – 3,24 mln. tonų įvairių rūšių grūdų ir dar 0,4 mln. tonų rapsų.

Pernai iš Lietuvos buvo išvežta 3,1 mln. tonų grūdų (ir naujo, ir ankstesnio derliaus), daugiausia (83 proc.) kviečių – 2,5 mln. tonų, ir 0,33 mln. tonų rapsų.

Pasaulinės 2015-2016 metų prognozės

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras supažindina ir su 2015-2016 metų pasaulinėmis derliaus prognozėmis. Tarptautinės grūdų tarybos (TGT) 2015 m. kovo 26 d. duomenimis, pasaulinė grūdų derliaus prognozė 2015-2016 m., lyginant su 2014-2015 m., sumažinta 3,15 proc. (iki 1 mlrd. 937 mln. t). Grūdų derliaus prognozė pasaulyje pirmiausia sumažinta dėl 2015-2016 m. numatomo mažesnio kukurūzų derlingumo. 2014-2015 m. pasaulyje kukurūzų derlingumas skelbiamas rekordiniu.

Nors tikimasi 2015-2016 m. didelės grūdų paklausos, tačiau tikėtina, kad pasaulinis grūdų sunaudojimas gali šiek tiek sumažėti (0,66 proc.). 2014-2015 m. gautas gausus kukurūzų derlius (990 mln. t) pasaulyje paskatino jų sunaudojimą pašarui. Tačiau dėl 2015-2016 m. prognozuojamo mažesnio derliaus, kukurūzų sunaudojimas numatomas 1,33 proc. mažesnis. Grūdų atsargos pasaulyje 2015-2016 derliaus metų pabaigoje, lyginant su 2014-2015 derliaus metais, turėtų sumažėti 5,36 proc. (iki 406 mln. t).

TGT duomenimis, 2015-2016 m. grūdų prekyba pasaulyje turėtų sudaryti 304 mln. t, tai 5 mln. t mažiau, lyginant su 2014-2015 m. Prognozuojama, kad padidėjus miežių pasiūlai kai kurių šalių vidaus rinkose, sumažės minėtų grūdų importas. Mažesnio kviečių poreikio tikimasi Artimųjų Rytų Azijos šalyse, ypač Turkijoje. Kviečių prekyba 2015-2016 m. pasaulyje turėtų sudaryti 150 mln. t, o miežių – 23 mln. t, tai būtų atitinkamai 3 ir 4 mln. t mažiau nei 2014-2015 m.

Tarybos prognozėmis 2015-2016 m. turėtų padidėti sorgo gabenimas, ypač į Kiniją. Dėl mažesnio kukurūzų derliaus kai kuriose šalyse, įskaitant ES ir Meksiką, 2015-2016 m. pasaulinė jų prekyba turėtų padidėti 2 mln. t (iki 118 mln. t). Taip pat Tarybos naujausios prognozės duomenimis, kviečių pasėlių plotai pasaulyje 2015-2016 m. derliui turėtų padidėti nedaug, o laukiamas mažesnis kviečių derlingumas jų derlių pasaulyje, lyginant su 2014-2015 m., turėtų sumažinti 1,39 proc. (iki 709 mln. t).

Kviečių sunaudojimas pasaulyje analizuojamu laikotarpiu turėtų padidėti 3 mln. t (iki 711 mln. t). Kviečių sunaudojimo maistui padidėjimas turėtų daugiau nei kompensuoti kviečių sunaudojimo sumažėjimą pašarams. Prognozuojama, kad kviečių atsargos pasaulyje 2015-2016 derliaus metų pabaigoje gali būti 2 mln. t mažesnės ir sudaryti 196?mln. t, įskaitant 65 mln. t pagrindinėse grūdų eksportuotojose (Argentinoje, Australijoje, Kanadoje, ES, Kazachstane, Rusijoje, Ukrainoje, JAV).

 
Genovaitė KAZIELIENĖ