Žemė Pasvalio krašte prasmegti gali, o poetas – ne?

Šaliai susigrąžinus nepriklausomybę, savo gimtinę aplankė tautos šauklys Bernardas Brazdžionis. Iš už Atlanto parvykęs poetas pasvalietiško alaus nebepamėgo, užtat braškes godžiai kirto pasidažydamas šviežiame skystame meduje. Nuo to laiko ir pasvaliečiai šias uogas valgo pagal „amerikonišką receptą“.

Vita SAVICKIENĖ

Nežinojo, kad garsus poetas gyveno jų kaime 

Žadeikiuose gimusi ir visą laiką šiame kaime gyvenusi 67 metų Marija Lapinienė jaunystėje net nežinojo, kad mokėsi toje pačioje mokykloje kaip ir garsusis poetas Bernardas Brazdžionis.

„Sovietiniais laikais niekas net neužsiminė apie tuo metu valdžiai nepalankius eilėraščius užsienyje kūrusį B.Brazdžionį. Žmonės anksčiau kalbėjo, kad dvaro pakraštyje stovėjo trobelė ir joje gyveno žmonės tokia pavarde. Net ir nesusapnavom, kad mūsų žemėje užaugo toks didis žmogus“, – neslėpė žadeikiškė.

Apie jų kraštą garsinusį ir J.Žadeikio slapyvardžiu pasirašinėjusį poetą Žadeikių kaimo žmonės sužinojo tik tuomet, kai B.Brazdžionis 1989-ųjų gegužę atvyko į Pasvalį.

Vėliau, kai poetas iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykdavo į tėvynę, visuomet užsukdavo ir į Žadeikius.

„Kai kartą poetas atvyko į Žadeikius, jo sutikimui buvo surengtos vaišės. Aš neturėjau ko atsinešti, tai priskyniau braškių. Man buvo labai keista matyti, kai svečias kiekvieną uogą pirmiausia dažė į šviežią medų, o po to dėdavosi į burną ir su pasimėgavimu nurydavo. Mūsų krašte tai buvo naujovė. Grįžusi namo ir aš paragavau braškių su medumi. Nuo to laiko šias uogas tik taip ir valgau. Juokėmės, kad sužinojome amerikonišką receptą“, – prisiminė M.Lapinienė.

Dar jai ir kitiems buvo keista, kad pasvalietiškas alus poetui nepatiko.

Raštas sunkiai įskaitomas

Prieš daugiau nei 160 metų pastatytame dvaro gyvenamajame name praėjusio amžiaus pradžioje buvo įkurta Žadeikių pradinė mokykla, ją ir baigė B.Brazdžionis.

Atkūrus Nepriklausomybę Žadeikių pradinei mokyklai buvo suteiktas garsaus poeto vardas. Bet nebelikus mokinių, prieš 13 metų mokykla buvo uždaryta ir joje įkurtas B.Brazdžionio edukacinis centras.

Pastatas šiuo metu priklauso Pasvalio rajono savivaldybės švietimo pagalbos tarnybai. Šios tarnybos metodininkė Gražina Sakalauskienė pasakojo, jog centre yra įrengtas ne tik poeto atminimo kambarys, bet ir vyksta mokomosios pažintinės programos.

„Pasaką „Rudnosiukas“ pamėgę vaikai labai nustemba sužinoję, kad jų mylimas rašytojas Vytė Nemunėlis čia mokėsi ir turėjo tikrą pavardę. Bene kiekvienas mokinys nori pasėdėti ir suole, kuriame sėdėjo pats B.Brazdžionis“, – pasakojo G.Sakalauskienė.

Į pažintinę pamoką atvykusiems mokiniams labai smalsu pažvelgti į garsaus poeto pažymių knygelę, kabančią stende ant sienos. B.Brazdžioniui puikiai sekėsi lietuvių kalba bei literatūra, tikyba. Užsienio kalbos jam buvo sunkiau įkandamos.

B.Brazdžionio edukaciniame centre yra išlikę poeto rankraščiai. Pašnekovės juokavo, jog kraštiečio raštas lyg kokio gydytojo – sunkiai įskaitomas.

Netgi bučiavo rankas

Daugiausia su B.Brazdžioniu yra bendravusi Pasvalio M.Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

„Kai Brazdžionis pirmą kartą atvyko į Pasvalį, tai buvo didžiulė šventė kiekvienam pasvaliečiui. Minios smalsuolių susirinko į miesto parką pasižiūrėti laisvės šauklio. Mačiau, kaip žmonės jam lenkėsi ir bučiavo rankas. Po šventės grįždami namo pasvaliečiai ėjo į parduotuves, kad nusipirktų dešrelių ir namuose pasidarytų šventinę vakarienę. Tokia vakarienė su dešrelėmis tuomet buvo prabanga“, – pirmąjį poeto atvykimą prisiminė bibliotekos vadovė.

D.Abazoriuvienės atmintyje iki šiol yra išlikęs prisiminimas, kai atvykti turėjusio poeto teko laukti net šešias valandas.

„Su poetu sutarėme, kad atvyks sutartu laiku, bet jis vis nesirodė. O kai atvažiavo, jo iškart paklausiau, kur taip ilgai buvo dingęs. O jis juokdamasis man atšovė: „Jei jūsų Pasvalio žemė gali nežinia kur prasmegti, tai kodėl aš, kaip tikras pasvalietis, negaliu pradingti?“ – juokėsi D.Abazoriuvienė.

Aktorę su ironija pavadino poeta

Tautos šauklys ne tik rašė įkvepiančias eiles. Jam labai patikdavo ir pačiam deklamuoti – pakiliai, išraiškingai.

Jei poezijos skaitymo šventėse dalyvaudavo pats rašytojas, tai skaitovams prieš tai tekdavo nemažai paplušėti.

Bibliotekos vadovė prisiminė pašnekesį su taip pat iš Pasvalio kilusia aktore Olita Dautartaite.

„Nuostabiai eiles deklamuojanti aktorė buvo puikiai išmokusi B.Brazdžionio eilėraštį, bet jį beskaitydama pamiršo paskutinę eilutę. Greitai ekspromtu ji pati sukūrė eilėraščio pabaigą.

Po jos pasirodymo eilėraščio autorius šykščiai paplojo ir pasakė: „Nauja poeta atsirado.“

B.Brazdžionį labai žavėjo mokytojos Genovaitės Jusienės deklamavimas. Važiuodamas į poezijos į šventes jis visada klausdavo: „Ar Genutė bus?“

Į keliones sutuoktiniai leisdavosi kartu 

Pats B.Brazdžionis eiles skaitė emocingai, brėždamas erdvę plačiais rankų mostais. Toks poetas įamžintas Svalios ir Lėvens upių santakoje. Iš bronzos išlietoje skulptūroje poetas pavaizduotas iškėlęs rankas, lyg deklamuodamas savo eilėraštį „Šaukiu aš tautą“. Šie žodžiai iškalti ir ant granitinio postamento.

Pasvalio krašto muziejuje yra saugomi asmeniniai B.Brazdžionio daiktai, kuriuos padovanojo poeto anūkė Dalia Lovett. Dabar eksponuojami kraštiečio laikrodis, lazdelė, lagaminas, kaklaraiščiai, drabužiai bei 100-osioms poeto gimimo metinėms Šiaulių fabriko pagaminta saldainių dėžutė.

Muziejininkė Bronislava Lapinskaitė poetą prisimena kaip labai elegantišką vyrą.

„Visuomet į susitikimus jis atvažiuodavo su savo žmona Aldona, o ji sutuoktiniu labai rūpindavosi. Valgant A.Brazdžionienė visada žiūrėdavo, kad vyrui į lėkštę nepakliūtų riebesnis kąsnis. Moteris sakydavo, kad jam riebus maistas kenkia“, – prisiminė muziejaus darbuotoja.

Į Ameriką emigravo dukart

Tautos šauklys B.Brazdžionis prieš 115 metų gimė Pasvalio rajone, Stebeikėlių kaime. Jam net metų nesukakus, tėvai nutarė laimės ieškoti už Atlanto ir išvyko į Ameriką.

Tačiau nepraėjus nė šešeriems metams, Brazdžionių šeima grįžo į gimtinę. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, tėvas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, o motina su sūnumi apsigyveno Žadeikių dvare, nedidelėje trobelėje.

Likimas iš jo pasišaipė. Atėjus sovietams, B.Brazdžoniui teko bėgti į Vakarus ir antrąkart emigruoti į Ameriką.

Dabar Stebeikėliuose nebelikę nė vieno gyventojo.

Brazdžionių sodybos vietoje ošia šimtametis ąžuolas, pastatytas ir tradicinis medinis koplytstulpis.

panskliautas.lt

Projektas „Pasaulio centras“